Aviacijos technologijų išradimais sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Data

2019 11 11

Įvertinimas
0
29983667_10214380211933175_8947781920190755805_o.jpg

Ne paslaptis, kad pažangiausi išradimai ir technologijos pirmiausia yra taikomi karinėje srityje. Ar į aukščiausius NATO ginkluotės standartus besiorientuojantiems Lietuvos kariškiams gali padėti mūsų mokslininkai?

Pasirodo gali. Tai įrodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai, sukūrę kariškių dėmesį patraukusius bepiločius orlaivius. Neseniai vykusioje Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovykloje „DELTA NAVY“ geriausiai įvertintos dvi VGTU-AGAI komandos.

Viena iš jų sukūrė unikalius sprendimus optinės komunikacijos sistemai, padedančiai keliems laivams bendrauti tarpusavyje, kai yra draudžiamas ar negalimas bendravimas radijo ryšiu, o kita – bepiločių orlaivių sistemą, skirtą paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje atlikti. Šis bepilotis orlaivis savo misiją vykdo autonomiškai, be žmogaus įsikišimo – vadovaudamasis dirbtiniu intelektu geba atskirti, ar jūroje pastebėtas objektas yra skęstančio laivo nuolauža, ar žmogus.

Pasak VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto aeronautikos mokomosios laboratorijos vedėjo Aleksandro Lapušinskij, jų komanda koncentruojasi į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo sritį ir sukūrė saulės energija varomą bepilotį orlaivį „Solarwing“, kuris esant pakankamam saulės apšvietimui gali skristi visą dieną.

„Kitas mūsų projektas – nedidelis elektra varomas žvalgybinis bepilotis orlaivis, gebantis įveikti itin didelius atstumus. Jau sukurtas ir išbandytas šio orlaivio prototipas. Šiemet vasarą buvo atlikti šio orlaivio valdymo sistemų testavimai ir atliktas itin ilgas skrydis, kurio metu orlaivis su keliais nusileidimais baterijų keitimui įveikė 397 km atstumą, tai yra – perskrido Lietuvą”, – pasakojo A. Lapušinskij.

Šiemet Aeronautikos laboratorijoje sukurtas saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing V2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžio aerodinamika. Šis bepilotis orlaivis naudodamas baterijas gali skristi 8 valandas. Dabar siekiama ištobulinti technologiją, sumontuoti saulės elementus ir ilginti skrydžio laiką, kad orlaivis gebėtų ore išsilaikyti visą parą.

Domisi ir verslas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkų pasiekimai kelia ne tik kariškių, bet ir verslininkų dėmesį. Vieni iš tokių – vienintelė sklandytuvų gamykla Baltijos šalyse UAB „Sportinė aviacija ir Ko“.

Anot įmonės direktoriaus Vytauto Mačiulio, nors apie konkrečius projektus kalbėti dar būtų anksti, tačiau jis tikisi glaudesnio bendradarbiavimo, kuris duotų abi puses tenkinančius rezultatus.

„Mes domimės šio instituto mokslininkų pasiekimais ir svarstome, ką iš tų pasiekimų būtų galima pritaikyti mūsų reikmėms. Su instituto mokslininkais jau tarėmės dėl bendradarbiavimo ir kur kas siauresnėse mus dominančiose srityse“, – sakė UAB „Sportinė Aviacija ir Ko“ direktorius Vytautas Mačiulis.

Pritaikymas – platus

Jaunųjų mokslininkų sukurtas bepilotis orlaivis pastebėtas ir NASA mokslininko Albion H. Bowers, su juo Amerikoje susitiko vienas iš skraidančio sparno kūrėjų Povilas Karalkevičius.

„Mūsų sukurtais bepiločiais lėktuvais jau susidomėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovai, tačiau tokių orlaivių pritaikymo paskirtis gali būti kur kas platesnė. Jie gali būti naudojami ir valstybinės sienos apsaugai, ir žmonių paieškos bei gelbėjimo operacijoms, gaisrų prevencijai, jų gesinimo darbų koordinavimui, žemės ūkyje bei daugelyje kitų sričių”, – pasakojo A. Lapušinskij.

Pasak mokslininko, pagrindinis bepiločius orlaivius kuriančio kolektyvo tikslas yra universalios ir plačiai pritaikomos sistemos sukūrimas, kad  kiekviena ją savo reikmėms pritaikyti norinti institucija tai galėtų padaryti be didesnio vargo. Šią universalią sistemą būtų galima papildyti įvairias reikmes atitinkančiu naudingu kroviniu – kartografavimo įrenginiais, stebėjimo kameromis ar termovizoriais.

„Mes neabejojame, kad mūsų sukurti bepiločiai orlaiviai tikrai ras savo nišą, o jų pritaikymo galimybės sudomins įvairių sričių specialistus”, – pasakojo A. Lapušinskij.

Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES lėšomis.