Lūžio technologijos: dirbtinis intelektas jau valdo mūsų gyvenimą

Data

2019 04 11

Įvertinimas
0
shutterstock_768013051_1000.jpg

Lūžio technologijos (angl. disruptive innovations) ir bene garsiausia iš jų – dirbtinis intelektas (DI) – pasauliui seniai nebe naujiena ir pirmiausiai siejamas su kasdieniais daiktais. Iš tiesų jau nelabai mokėtume gyventi be dirbtinio intelekto, ar tai būtų natūralios kalbos generavimas, ar balso atpažinimas, kai su jumis kalba Siri, ar virtualūs asistentai, padedantys apsipirkti „Amazon“, ar „Google“ žemėlapiai... Iš kitos pusės, nepaisant gausios informacijos apie DI, dažnai pametama riba tarp realybės ir fantazijos – virtualūs influenceriai, jau pasiekę ir Lietuvą, nėra dirbtinio intelekto kūriniai, tačiau puikiai iliustruoja lūžio technologijas.

DI apima labai platų technologijų, imituojančių žmogaus protą, spektrą. Dažniausiai jis siejamas su mašininio mokymosi savybe – tai reiškia, kad technologija nėra tik automatizuotas, visada tokį pat rezultatą generuojantis procesas, bet keičiasi pagal turimus duomenis. Dėl to labiausiai pabrėžiama DI savybė – gebėjimas kurti vertę apdorojant milžiniškus duomenų kiekius ir pagal tai priimant sprendimus. Įsivaizduokite: per sąlyginai trumpą laiką gali būti patikrinamos visos iki šio buvusios teisminės bylos ir pagal palankiausią precedentą pasiūlomas naudingiausias sprendimas arba iš milijonų per dieną atliekamų bankinių operacijų išskiriamos potencialiai siejamos su pinigų plovimu.

DI pažanga – fantastiška

Jau dvejus metus iš eilės Harvardo, su NASA glaudžiai bendradarbiaujančio Masačiusetso universiteto, nevyriausybinės organizacijos „OpenAI“ ir kitų pasaulyje garsių organizacijų atstovai rengia „DI indeksą“. Jame atsižvelgiama ne tik į šiandieninę pažangą, bet ir prognozuojama, kaip toliau kompiuteriai ir robotai mokysis pažinti pasaulį bei kada ir kaip perims įvairius žmonių veiksmus virtualioje ir fizinėje realybėje. DI lyderiai, futuristai, ekonomistai, akademikai ir net politikai sutinka, kad DI išskirtinai klesti Europoje ir tokiose Azijos šalyse kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Be tyrimų, kompiuterio mokymasis ir tikimybinis modeliavimas (angl. probabilistic reasoning) užima pirmą vietą. Taigi, tikėtina, kad netrukus nebeturėsime jokios galimybės laimėti kompiuterinius žaidimus, kuriuose varžysimės su DI varžovais. Antrąją vietą užima kompiuterinis matymas (angl. computer vision) – tai pažanga, siejama su savivaldžiais automobiliais, papildytąja realybe ir objektų atpažinimu. Beje, kompiuterinis matymas tobulėja žaibišku greičiu: objektų atpažinimui naudojamoje duombazėje „ImageNet“ vaizdus atrenkančio algoritmo kūrimas per 18 mėnesių sutrumpėjo nuo 60 iki 4 minučių. Taigi, procesas pagreitėjo 16 kartų!

Nors aišku, kur DI yra dabar, jo ateities perspektyvos kelia itin kontraversiškų klausimų – pavyzdžiui, kaip valdyti DI naudojimo paplitimą. Pripažįstama, kad neišsprendus DI etikos ir netgi technologinių klausimų skubama DI naudoti teisėsaugoje, karo pramonėje ir kitose itin jautriose srityse. 2018 metais paviešinta, kad „Amazon“ jau pardavinėjo savo veido atpažinimo sistemas teisėsaugos institucijoms, o „Google“ įsivėlė į skandalą dėl teikiamos kompiuterinio matymo tyrimų informacijos su valstybės gynyba susietai dronų programai. Jei tokie pavyzdžiai atrodo per mažai reikšmingi, reikia prisiminti Kiniją, kurioje DI jau padeda valdžiai kurti moderniausias sekimo sistemas. Pasak „The New York Times“, čia milijonai kamerų ir DI naudojančių veido atpažinimo technologijų jau leidžia kurti pažangiausią „visuomenės valdymo“ sistemą net 1,4 milijardo žmonių. Naujoji sistema įgalins socialinių kreditų sistemą, kurioje piliečiai bus išskirstyti į skirtingų galimybių ir privilegijų visuomenės grupes – sprendžiamoji informacija bus ne tik išsilavinimas, finansai, bet ir kasdieninis elgesys.

Lietuvos pažanga

Tuo metu, kai DI etika ir galingumo reguliavimas kelia pasauliui vis didesnį galvos skausmą, Lietuvoje vienas populiariausių klausimų yra „Kada robotas perims mano darbą“. Toks klausimas keliamas gana pagrįstai – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare Lietuva tapo 2018 metų liepą, sudarinėja sąrašus dėl DI plėtros pasekmių šalių narių visuomenėms. Pasak organizacijos atlikto tyrimo, politikams laikas spręsti ne tik žmonių-darbuotojų gebėjimų pritaikymo naujiems rinkos poreikiams, bet ir darbo praradimo klausimus.

Tarptautinė organizacija prognozuoja, kad netolimoje ateityje su DI siejamomis technologijomis pagrįstas automatizavimo procesas perims arba kardinaliai pakeis daugiau nei 60 procentų Lietuvoje esančių darbų. Iš 32 vertintų valstybių Lietuva pažeidžiamumu nusileidžia tik Slovakijai. Tokie vertinimai itin pabrėžia būtinybę Lietuvai nusistatyti savo strateginę ir taktinę veiklos kryptis su DI srityje ir pasiruošti ateinantiems pokyčiams.

Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją, Lietuvoje pirmiausiai pastebimas akademinės bendruomenės susidomėjimas DI. Vilniaus, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai vykdo tyrimus net 6 DI srityse – giluminio mokymosi, natūralios kalbos generavimo, duomenų kasimo, žaidimų kūrimo, kompiuterių matymo ir robotikos. Nuo akademikų, be abejonės, neatsilieka ir privatus sektorius – šalyje veikia 39 mažos ir vidutinio dydžio įmonės, įsitraukusios į DI produktų tyrimus ir kūrimą. DI projektams per 3 paskutinius metus buvo sutelktas daugiau nei 20 milijonų eurų finansavimas.

Lūžio technologijos Lietuvoje

Sausus skaičius apie lūžio technologijų įsigalėjimą šalyje geriausiai iliustruoja visam pasauliui matoma pažanga. Toks pavyzdys – mobiliojo ryšio prekės ženklo LABAS sukurta pirmoji Lietuvoje virtuali influencerė Aili. Kol kas 20-metė, geltoną spalvą mėgstanti Aili nėra humanoidė veikianti DI pagalba – ji yra judesio grafikos šedevras. Tačiau yra tik laiko klausimas, kada tokie kompiuteriu kurti vaizdai bus susieti su DI, nes ties tokių naujos kartos influencerių kūrimu jau dirba tokios kompanijos kaip į medijų startuolius investuojanti kompanija „Betaworks“.

Aili kaip verslo sprendimą komentuojanti įmonės „Bitė“ atstovė Goda Vengrauskaitė tikina, jog jį nulėmė įmonės noras neatsilikti nuo dabartinių pasaulinių technologijų srities ir verslui itin svarbaus „Instagram“ socialinio tinklo tendencijų. „Virtualūs influenceriai tapo tokių garsių prekės ženklų kaip PRADA, UGG ir kt. kampanijų reklaminiais veidais.

Virtualūs influenceriai yra puikus sprendimas verslui: jiems nereikia mokėti didelių honorarų, jie pozuoja, daro ir rodo tai, ką reikia, o rizikų, kad jis pasakys kažką neteisingo ir padarys neigiamą įtaką prekės ženklui, rodos, iš viso nėra. Tačiau klausimas, ar virtualūs influenceriai visiškai pakeis tikruosius ir prekės ženklai dirbs tik su jais, vis dar neatsakytas“, – pažangiausių technologijų naudojimą versle komentuoja G. Vengrauskaitė.

Anot jos, žinant pasaulinį kontekstą ir kaip naujovės intriguoja žmones, itin įdomu stebėti, kaip prekės ženklo virtualioji influencerė Aili „įsilieja“ į socialinio tinklo bendruomenę. Pasak jos, ne vienas buvo nustebintas arba... netgi ėmė kurti planus sutikti Aili mieste.

„Pasakius pirmąjį „Labas!“ savo „Instagram“ paskyros sekėjams, Aili sulaukė daug dėmesio – tiek gero, tiek blogo. Yra ir sumišusių, kurie iki šiol nesupranta, ar tai tikras žmogus, ar ne. Taip pat yra daug žmonių, liaupsinančių jos išvaizdą, aprangą ir norinčių ją sutikti mieste, nusifotografuoti. Ironiška, nes to padaryti neįmanoma, bet noras sekėjams kyla“, – realiu pavyzdžiu, koks yra lūžio technologijų paveikslas ir įtaka žmonių gyvenimui Lietuvoje dalijasi G. Vengrauskaitė.

G. Vengrauskaitė Aili pristatys ir Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Šio renginio metu lūžio technologijoms bei jų tendencijoms skirtos sesijos metu dalyviai taip pat turės išskirtinę galimybę pabendrauti ir su kitais visame pasaulyje garsiais lūžio technologijų ekspertais, tokiais kaip Deepakas Solankis iš Indijos.

Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13-14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą. Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.