BDAR
gdpr

„Baltic Photonics 2021 MedLife“: ar lazerių ir fotonikos pramonė pajėgi atliepti medicinos poreikius

Data

2021 09 22

Įvertinimas
0
eye-79585_1280.jpg

20 pranešimų, atstovai iš 18 šalių ir net 66 organizacijų – tokiais rezultatais džiaugiasi praėjusią savaitę vykusio fotonikos renginio „Baltic Photonics 2021 MedLife“ organizatoriai. Jie šiemetiniu virtualiu renginiu siekė paskatinti inovacijų taikymą medicinos ir gyvybės mokslų sprendimams bei tarpsektorinį mokslo-verslo ir verslas-verslui bendradarbiavimą visoje Šiaurės Europoje. 

Šių metų renginio tema – fotonikos ir lazerinių technologijų taikymai medicinos ir gyvybės mokslų srityse – sudomino technologijų ekspertus iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Austrijos, Čekijos, Danijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Turkijos, Moldovos, Rumunijos, Lenkijos, Kanados, Taivano ir visų Baltijos šalių.  

Renginį, kuris pritraukė visą būrį fotonikos technologijų ekspertų, tradiciškai organizavo Visorių informacinių technologijų parkas, jo koordinuojamas lazerinio mikroapdirbimo klasteris TOOLAS ir unikalius lazerinius gaminius kurianti aukštųjų technologijų įmonė „Optogama“.  

Anot TOOLAS koordinatorės Marijos Sargautės, šių metų renginys nustebino dideliu dalyvių susidomėjimu ir plačia geografija: „Bene didžiausio susidomėjimo sulaukė vėžio diagnostikos tema. Tiek Lietuvos, tiek užsienio pranešėjai aktyviai dalinosi vykdomų tyrimų rezultatais, tendencijomis, vystomomis lazerių ir fotonikos technologijomis šiam iššūkiui spręsti. Labai smagu, kad TOOLAS klasterio įmonės aktyviai įsitraukia į tarpsektorinius lazerinių ir fotonikos technologijų taikymus, taip pat ir biomedicininėje tematikoje“. 

Dalyviai iš universitetų ir tyrimų institutų, startuolių ir įmonių turėjo galimybę susipažinti su inovatyviais Baltijos šalių fotonikos ir lazerių technologijų sektoriaus sprendimais, užmegzti ryšius. Renginio metu dalyviai išgirdo net 20 pranešimų, tarp kurių ir fotonikos, ir lazerių sektoriaus tendencijų skirtingose šalyse apžvalga. 

Kalbėdamas apie fotonikos sektorių Baltijos šalyse, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis pabrėžė, kad nepaisant dinamiškos pasaulio politikos ir ekonomikos padėties, fotonikos pramonė auga daug greičiau nei kitos ekonomikos, o tai suteikia naujų galimybių plėsti lazerių ir fotonikos sektorius Baltijos šalyse.  

Lietuvos mokslo ryšių biuro Briuselyje LINO vadovė Brigita Serafinavičiūtė apžvelgė 95,5 mlrd. eurų biudžetą turinčios programos „Europos Horizontas“ atveriamas galimybes fotonikai. Jos teigimu, aktyviai bendradarbiaujant tarp sektorių, fotonika ir lazeriai gali padėti daugeliui iššūkių, susijusių su sveikata, klimato kaita, ES konkurencingumu ir augimu.  

Renginio metu akcentuoti medicinos ir gyvybės mokslų kompanijų patiriami iššūkiai bei nauji poreikiai, kuriuos vis geriau atliepia lazeriniai ir optiniai sprendimai. Apžvelgtas lazerinių technologijų įgalinimas bei jų taikymui pandemijos ir popandeminių aplinkybių sukurtos naujos rinkos.

Šiuolaikinės biomedicinos tyrimuose naudojamos vaizdinimo sistemos bene dažniausiai yra paremtos femtosekundiniais lazeriniais šaltiniais. Didėjant šių programų ambicijoms, didėja ir lazerio funkcijų, našumo ir patikimumo reikalavimai. Apie gyvybės mokslui skirtus derinamo bangos ilgio ir impulso trukmės femtosekundinius lazerinius šaltinius kalbėjo ir vaizdavimo iššūkius bei sprendimus, apžvelgė „Light Conversion“ tyrimų ir plėtros inžinierius Lukas Kontenis.  

Prietaisų ir duomenų analizės pažangą siekiant navikinių audinių vaizdavimo prieš, po ir po operacijos pristatė Danijos Leibnizo fotoninių technologijų instituto darbo grupės vadovas Christoph Krafft.  

Femtosekundiniai lazeriai jau tapo vienu iš pagrindinių įrankių itin tiksliam mikro ir nanotechnologijų gamybai. Aptardamas galimybes naudoti šį įrankį medicinos prietaisų gamyboje, „Femtika“ vyriausiasis mokslo darbuotojas Linas Jonušauskas akcentavo požiūrio lankstumą ir daugialypį pobūdį, padedantį išspręsti šios srities iššūkius. 

Renginio metu pristatyti „GaSb“ pagrįsti fotoniniai mikrosensoriai, skirti naudoti pramonėje ir biomedicinoje. Apie spektroskopinių jutiklių platformos, pagrįstos hibridine „GaSb/Si“ platforma taikymą kalbėjo „Brolis Sensor Technology“ įkūrėjas ir technikos direktorius Augustinas Vizbaras.  

Tuo tarpu Ott Rebane, „LDI Innovation OÜ“ projektų vadovas iš Estijos, pristatė fotoninių jutiklių kūrimą, skirtą vandenilio peroksido garų dezinfekcijos procedūrų stebėjimui internetu. Tai ypač efektyvus būdas orui ir visiems patalpų, pavyzdžiui, medicinos kabinetų, paviršiams nukenksminti. 

Mikrolašelinių skysčių technologiją vystančio gyvybės mokslų startuolio „Droplet Genomics“ technikos direktorius Karolis Leonavičius supažindino, kaip fluorescencinei mikrolašelių analizei panaudojamas lazeris pasitarnauja šiuolaikiniame biologinių vaistų kūrime. 

Lenkijos „SERSitive“ atstovai Paweł Albrycht ir Joanna Borkowska paaiškino, kaip  individualizuojami SERS substratai ir dirbtinis intelektas pritaikomi medicinos reikmėms. Jų teigimu, gyvybės moksluose – Ramano sklaidos spektroskopija populiarėja, nes leidžia gauti specifinių audinių ar ląstelių duomenis. Būtent todėl SERS technologija ypač populiarėja kaip naujas būdas medicininei patogenų diagnostikai ir tyrimams gyvybės mokslų ir farmacijos srityse. 

Toronto universitete dirbantis profesorius Virginijus Barzda apžvelgė naujus multimodalinius netiesinius mikroskopijos metodus ir pateikė vėžio audinių vaizdavimo, vaizdo analizės ir didelio našumo mašinų mokymosi vėžio diagnostikos metodų pavyzdžių.  

Švedijos Lundo universitete dirbanti Katarina Svanberg kalbėjo apie spektroskopinius metodus, kurie gali būti naudojami žmonių ligoms aptikti ir gydyti, ir lazerio spektroskopijos galimybes išspręsti augančio atsparumo antibiotikams problemą.   

Planuojama, kad nuo 2018 metų kasmet organizuojamas tarptautinis B2B (verslas verslui) „Baltic Photonics“ renginys vyks ir 2022-aisiais. 

„Remdami inovacines veiklas bei inicijuodami keitimąsi žiniomis klasteriai labai padeda ne tik savo nariams, bet ir viso sektoriaus augimui. Jie yra tikri inovacijų katalizatoriai“, – teigia „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ projektui vadovaujanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovė Jolita Razumienė. Jos teigimu, tiek lazerinio mikroapdirbimo klasteris TOOLAS, tiek renginio partneris Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK™) dalyvauja „InoLink“ ir dalyvaus jau netrukus prasidėsiančiame klasterių sertifikavime sieks jų brandumą patvirtinančių brozos bei sidabro žymų. 

Projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra  (INOLINK)“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatinai jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).