BDAR

Baltijos jūros regiono klasterių forumas: klasterių sėkmę lemia vadovų ugdymas, inovacijos ir skaitmeninimas

Data

2021 06 21

Įvertinimas
0
852 × 536.jpg

Birželio mėnesį vykęs „Cluster Education Forum: Baltic Sea Region“ renginys sulaukė ne tik Baltijos jūros regione veikiančių klasterių, bet ir su klasterizacija susijusių dalyvių iš visos Europos bei politikos formuotojų dėmesio. Forumą organizavo tarptautiniame „BSR Cluster Manager Education“ projekte Lietuvą atstovaujantys Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija LITMEA ir Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Sveikindamas per 100 virtualaus renginio dalyvių vienas jo iniciatorių, aktyvus Erasmus+ finansuojamo projekto „Cluster Manager Education“ dalyvis, LITMEA vadovas Giedrius Bagušinskas džiaugėsi, kad temos apie vienus iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių klasterių augimą ir sėkmę – t.y. ugdymą, inovacijas ir skaitmeninimą, pritraukė tokią gausią auditoriją.  

Klasteriai prisideda prie skaitmeninių inovacijų centrų misijos

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas apžvelgė klasterių vaidmenį ekonomikos raidai. Remdamasis tyrimų duomenimis, ministerijos atstovas akcentavo, kad eksportuojančių pramonės šakų klasteriuose vidutinis produktyvumas išauga net iki 35 proc., o didelio našumo klasterių įmonėse darbo užmokestis daugiau nei dvigubai didesnis lyginant su klasteriuose nedalyvaujančiomis visų pramonės šakų įmonėmis. 

Jo kalboje buvo įvertinta Lietuvos klasterių ekosistema, MITA kartu su partneriu Lietuvos inovacijų centru įgyvendinamo projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ rezultatai, priminta apie keturias priemones,  kurios per pastarąjį ES finansavimo laikotarpį prisidėjo prie klasterių plėtros: „Business Cluster LT“, „Inoklaster LT“, „InoConnect“ ir „Skaitmeninių inovacijų centrai (SIC)“. Pastarieji buvo išskirti kaip ekonomikai itin vertingi fasilitatoriai, prie kurių misijos klasteriai prisideda „atvesdami“ klientus, per skaitmeninius sprendimus siekiančius pagerinti procesus. 

Išvadose R. Valančiauskas dar kartą pabrėžė klasterių svarbą vertės grandinėms, įvertino aktyvų Lietuvos atstovavimą Europos klasterių aljanse ir patvirtino bendro klasterių ir valdžios atstovų dialogo svarbą.

Sinchronizuoti veiksmus padeda regioninė strategija 

Apie klasterių svarbą regioninių startegijų kontekste kalbėjo ES BJRS politikos srities koordinatorius Švietimo, mokslo ir socialiniams reikalams Anders Bergström. Jis akcentavo, kad makroregioninių strategijų įgyvendinimas padeda pereinamąjį laiką išgyvenančiai Europai sukurti tinkamą atsaką ekonominiams iššūkiams, o nuo ES programų jos skiriasi darbu per pavyzdinius projektus (angl. flagships). 

A.Bergström teigimu, regioninė strategija padeda klasteriams sinchronizuoti veiksmus, skatinti tarptautinę klasterių plėtrą tiek regiono, tiek visos Europos lygiu, o per juos mažos ir vidutinės įmonės  gali dalyvauti tematinėse darbo grupėse, didinti verslo integraciją ir kelti regiono konkurencingumą. Pavyzdžiui, ES Baltijos jūros regiono strategijos (ES BJRS) architektūroje išskirtos 14 politikos sričių, o klasteriai gali būti integruoti į jas visas. Beje, Lietuva kartu su Švedija koordinuoja transporto, o su Latvija – energijos sritis.  

Klasterių valdymo kokybei būtinas vadovų ugdymas

Tarptautinis klasterių vadybos ekspertas Alain Tubiana iš Prancūzijos palietė klasterių vadovų ugdymo kaip sėkmės faktoriaus efektyviam klasterio valdymui temą. Buvęs klasterio vadovas, Europos komisijos Klasterių ekspertų grupės narys, Strasbūro universiteto Klasterio valdymo programos vadovas pabrėžė, kad klasterio sėkmei svarbi kokybiška vadyba ir įgūdžių turinti komanda, todėl ją būtina ugdyti. Būtinomis kompetencijomis jis išskyrė lyderystę, fasilitavimą, įžvalgumą ir gebėjimą įveikti iššūkius. 

Švedijos Netporto mokslo parko vadovė Katarina Hansell pasakojo apie pernai startavusį trejų metų trukmės tarptautinį  Erasmus+ projektą, kurio pagrindinis tikslas – apibrėžti klasterių vadovų darbo vaidmenį ir pagerinti Baltijos jūros regiono klasterių valdymo kokybę. 409 tūkst. Eur finansavimą gavusioje iniciatyvoje dalyvauja 7 partneriai iš Švedijos, Suomijos, Lietuvos ir Vokietijos. 

K. Hansel trumpai apžvelgė apie 3 iš numatytų 4 jau įvykusius šio projekto „Cluster Manager Education“ programos pilotinius modulius temomis „Bendradarbiavimas ir lyderystė“, „Strateginis valdymas ir tarptautinė verslo aplinka“ bei „Verslo skaitmenizacija“. Pilotiniuose mokymuose dalyvauja 20 klasterių vadovų, be to, planuojama, kad pilotiniam kursui pasibaigus, sukaupta patirtis ir  žinios bus perduotos per 100 klasterių visoje Europoje. 

Renginio metu prisistatė ir visi į projektą įsitraukę universitetai: Agile mokymosi aplinką suteikiantis Švedijos „Hyper Island“, Vokietijos Wildau technikos universitetas, Suomijos Vasa universitetas bei Kauno technologijos universitetas (KTU). Taip pat vyko dirbtuvės: skaitmenizacijos kontekste padidinti psichinę gerovę mokė Švedijos „Hyper Island“ atstovai, o konsultacinės kompanijos „Bluelark“ pardavimų vadovas Andrius Guzaitis pakvietė į vertes ir funkcijas pasigilinti iš pardavimų perspektyvos.

Vertės kūrimas pasitelkiant mašininį mokymą

Po dirbtuvių Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, startuolio „Vinted“ mašininio mokymo komandos vadovas ir duomenų mokslo specialistus rinkai ugdančio „Turing College“ duomenų mokslo programos vadovas Dovydas Čeilutka susirinkusiems aiškino, kaip kurti vertę ir optimizuoti pasinaudojant mašininiu mokymu. Anot jo, pirmas ir svarbiausias dalykas – atsakingai pasirinkti sprendžiamą problemą ir įsivertinti savo duomenų infrastruktūros ir duomenų mokslininkų lygį. 

Dar vienas forumo pranešėjas, bankininkystės debesijos platformos „Mambo“ vyr. duomenų mokslininkas Dr. Marius Vileiniškis dalinosi savo patarimais, kaip versle taikyti mašininį mokymąsi. Jo įsitikinimu, tokių projektų valdymui reikalingas struktūrinis požiūris, aiškiai apibrėžti vertę verslui kuriančio sprendimo sėkmės rodikliai. M. Vileiniškis patarė iš pat pradžių visko neautomatizuoti, o pradėti nuo mažų žingsnelių, juos testuoti ir tik įsitikinus, kad jie neša vertę, plėsti. Be to, ekspertas rekomendavo kai tik įmanoma, naudoti debesijos išteklius, jau egzistuojančius modelius ir laikytis standartų kaip ir vystant programinę įrangą.

Dažna klaida M. Vileiniškis įvardino įsivaizdavimą, kad visi surinkti duomenys tinka naudojimui. Anot jo, analitikai skirti duomenys prieš tai privalo būti tinkamai apdoroti. Be to, forumo auditoriją jis perspėjo, kad duomenų mokslininkai yra labai smalsūs, todėl siekiant užtikrinti efektyvumą eksperimentuojant, būtina turėti numatytus etapus ir jų griežtai laikytis. 

Robotikos ekspertas Dominykas Rentelis pristatė „Industrila Robotics Company“ robotus ir jų galimybes ir robotų rinkos potencialą. 

Klasterių įgalinimas per skaitmenines paslaugas

Renginio metu ES klasterių darbo grupės atstovė Lucia Seel aptarė klasterių įgalinimo per skaitmenines inovatyvias paslaugas. Ekspertės teigimu, ateities iššūkiai laukia visur, todėl klasterių organizacijos privalo būti inovatyvūs partneriai savo nariams, skaitmenizuoti paslaugas ir įgalinti įmones. Ji pristatė Austrijos pavyzdį – „Smart Trend and Innovation Lab“ platformą, kurioje klasterio nariai gali saugiai dalintis informacija.

Kranfildo universiteto atstovė Orshay Ihasz pasakojo apie verslo modelio inovacijas iš skaitmeninio perėjimo perspektyvos. Jos nuomone, šiuo metu vyksta fundamentalūs pokyčiai: lankstūs ir itin greitai reaguojantys startuoliai su skaitmeniniais verslo modeliais rodo pavyzdį visoms industrijos organizacijoms, kaip keistis ir kurti didesnę vertę klientams. Esminiu momentu čia tampa klientų įtraukimas į sprendimų priėmimą ir ilgalaikės vertės užtikrinimas.

Forumą užbaigė KTU mokslininkas Peiman Alipour Sarvari, kuris akcentavo bendravimo efektyvumo, nuolatinio grįžtamojo ryšio svarbą ir apžvelgė klasterių poreikius atitinkančių skaitmeninių komunikacijos, analizės ir darbų atlikimo sekimo įrankių pasiūlą.

Projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra  (InoLink)“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatinai jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).