BDAR
Close

Bendrakūros principais parengtas „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis“ taps nacionalinio veiksmų plano dalimi

Data

2022 02 24

Įvertinimas
1
Screenshot 2022-02-15 at 09.14.23.png

Europa turi tikslą iki 2050-ųjų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Dalyvaudama eksperimentiniame Europos Komisijos (EK) projekte „Pereinamojo laikotarpio regionai“, 2020 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija konstatavo, kad Lietuva dar neturi aiškaus požiūrio, kaip pramonės įmonės turėtų įgyvendinti su klimato kaita susijusius reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kad Europos šalių startinės pozicijos yra skirtingos, ir tikslams pasiekti reikia imtis priemonių, kurios padarytų poveikį konkrečioje šalyje, Europos Komisija (EK) Lietuvai suteikė finansinę galimybę pasirengti aktualų politinių ir finansinių priemonių rinkinį.

Gavus EK paramą buvo įgyvendintas projektas „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodžio parengimas“, kurio metu išanalizuota, kokios proveržio sritys yra aktualiausios mūsų šalies pramonei ir numatyti konkretūs veiksmai, kurie, atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, padėtų išsaugoti pramonės konkurencingumą.

Projekto metu buvo užpildyta spraga – sukurtos aiškios žalinimo „žaidimo taisyklės“ – „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis“. Politinių ir finansinių priemonių rinkinys padės pramonės sektoriui persiorientuoti žiedinės ekonomikos link įgyjant pramonės konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje, tuo pačiu skatinant integraciją į Europos strategines ir globalias aukštesnės pridėtinės vertės grandines. 

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, turi savo pramonę orientuoti į žiedinę ir skaitmeninę – vadinamąją dvigubos transformacijos ekonomiką. Kelio atgal jau nėra, jei norime neprarasti konkurencingumo ir prisitaikyti prie tvarios ateities rinkos poreikių. „Todėl ministerijos iniciatyva buvo parengtas kelrodis, kuriame nustatytos pramonės transformacijos kryptys sklandžiam pramonės perėjimui prie žiedinės ekonomikos. Dirbant kartu su verslu sieksime sukurti pramonės pertvarkymo modelius bei patrauklias paskatas“, - teigia ji.

Į ateitį orientuota pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos darbotvarkė

Lietuva yra pramoninė valstybė, kurios pramonės indėlis į BVP siekia 20 proc. Pramonės gaminiai sudaro per 80 proc. Lietuvos prekių eksporto, tad siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencinį pranašumą, labai svarbu užtikrinti deramą jos technologinę pažangą.

Kuriant „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodį“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ekonomika dabartiniu metu sparčiai auga vis dar remdamasi linijinės ekonomikos principais. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies „žiediškumas“ vos 3,3 proc – t.y. kone triskart mažesnis už ES vidurkį, kuris siekia 8,6 proc. 

Projekto metu išaiškėjo dvi pagrindinės kryptys tikslams pasiekti. Pramonę paversti žalia įmanoma įgyvendinant klimato kaitos užsibrėžtus tikslus ir vykdant šalies politinius įsipareigojimus, bet nekuriant papildomų priemonių ir paskatų, kurios padėtų sumažinti dėl virsmo patiriamus pramonės nuostolius. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijai priimtinesnis antrasis – padėti pramonei keistis didinant šalies konkurencingumą ir padedant sušvelninti pokyčių poveikį.

Kelrodyje pateikiama į ateitį orientuota Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos darbotvarkė, kurios tikslas – sukurti švaresnę ir konkurencingesnę Lietuvos pramonę, sugebančią prisitaikyti prie besikeičiančių gamtos sąlygų ir tvarios ateities rinkos poreikių bei padedančią pasiekti numatytų ES „žiediškumo“ tikslų.

Žaliavų srityje būtina siekti balanso 

Dokumente numatyti prioritetai ir tai, kokių rezultatų turime pasiekti iki 2030-ųjų bei 2050-ųjų. Per tris ateinančius dešimtmečius ekonomika turi galutinai tapti neutrali klimatui. Lietuvos pramonė link didesnio „žiediškumo“ turėtų judėti siekdama balanso tarp bendro žaliavų vartojimo mažinimo ir kuo daugiau antrinių žaliavų panaudojimo. 

Kelrodis nurodo pramonės tvarios transformacijos sritis, kad kaita atvertų kuo daugiau galimybių, suvaldytų rizikas ir įgalintų pramonę bei visus žiedinės ekonomikos dalyvius prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. 

Taip pat pateikiamos sritys, nurodančios, kaip palaipsniui formuoti reguliacinę ir finansinę aplinką, leidžiančią pramonei orientuoti savo veiklą taip, kad tvarūs gaminiai, paslaugos ir verslo modeliai taptų norma, o vartojimo modeliai pasikeistų taip, kad, pirmiausia, nesusidarytų atliekų ir veiktų aukštos kokybės perdirbtų žaliavų vidaus rinka. 

Nuo patvirtinimo 2021 m. gruodžio mėnesį žiedinės ekonomikos kelrodis taps nacionalinio veiksmų plano dalimi.Negana to, kartu su dar dviem – „Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodžiu 2020-2030“ bei didelės vertės tiekimo grandinėms sukurti skirtu „Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines kelrodžiu“ jis bus sujungtas į vieną pramonės transformacijai skirtą strateginį dokumentą.

Pritaikytas sisteminio dialogo metodas ir „metabolizmo analizė“ 

Visgi, dėmesio vertas ne tik kelrodžio turinys. Jo rengimo procesas buvo išskirtinis – tai pirmasis bendros kūrybos procesas, į kurį įsitraukė Lietuvos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų šalių žemėlapyje numatyti dalyviai, pagal kuriamą vertę galintys tapti pramonės perėjimo transformacijos link žiedinės ekonomikos pokyčių iniciatoriais ir katalizatoriais. Tarp jų – platformos „Pramonė 4.0“ ekspertai, mokslininkai, valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ir pramonės įmonių atstovai. Kelrodžio rengimui buvo pritaikytas sisteminio dialogo metodas, įtraukiantis į atvirą, konstruktyvų dialogą visų suinteresuotųjų šalių atstovus. Tokiu būdu procese integruota skirtingų interesų, vaidmenų ir santykių įvairovė, paraleliai edukuojant suinteresuotąsias šalis, siekiant bendro kontekstinio suvokimo, suderinant „iš viršaus“ ateinančius politinius sprendimus su „iš apačios“ teiktais pasiūlymais. 

Projekto metu lyderystės vaidmuo teko Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o jį parengti buvo patikėta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA). Pastaroji remia mokslo plėtrą bei inovacijas – būtent tai, kas šiuo metu yra ypač svarbu su iššūkiais susiduriančiai pramonei. Į pagalbą buvo pakviestas ir Kauno technologijos universitetas bei konsultantai iš „Ekokonsultacijų“ bendrovės. Išvien su šia komanda dirbo ir ekspertas, Europos Komisijos HIA (angl. High Impact Action) metodologinis koordinatorius Richardas Hardingas.

Situacijos analizę atliko viena garsiausių pasaulyje žiedinės ekonomikos srityje besidarbuojančių bendrovių – Nyderlandų konsultacinė kompanija „Circle Economy“. Jos taikomą žiedinės ekonomikos analizės metodiką „metabolizmo analizė“ turi vos kelios pasaulio kompanijos ir tai buvo pirmasis kartas, kai ji buvo pritaikyta Lietuvoje. 

Laikas mąstyti ir veikti žiediškai

Bendrakūros principais parengtas dokumentas buvo baigtas praėjusių metų pabaigoje.  Jis įgalina visus žiedinės ekonomikos dalyvius kurti bendrą supratimą, žinias bei kontekstą ir bendradarbiauti. Tai įprasmina kelrodžio rengimo metu gimusį šūkį – „Mąstyk ir veik žiediškai“. 

„Džiugu, kad pirmą kartą Lietuvoje bendrakūros principais rengtas ir į ateitį orientuotas strateginis dokumentas buvo sėkmingai parengtas. Rengimo procesas buvo intensyvus ir labai naudingas – leido daug ko pasimokyti proceso dalyviams“, – tikina MITA projekto vadovas Simas Dunauskas. Pasak jo, dabar kelrodžio laukia pati svarbiausia dalis – įgyvendinimas.

Tikimasi, kad vadovaujantis kelrodžiu vykstantys sisteminiai valdžios ir verslo bendradarbiavimo pokyčiai palengvins Lietuvos pramonės pastangas tobulėti ir integruotis į Europos bei pasaulio vertės grandines, o laikui bėgant – ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. Beje, kitose valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje ar Olandijoje, jau yra įgyvendinami žiedinės ekonomikos veiksmų planai, apimantys ne tik pramonę, bet ir kitas sritis, pavyzdžiui, transportą bei žemės ūkį, tad šiuo keliu einanti Lietuva turi iš ko pasimokyti.