„Euronews“ vadovas Michael Peters: patikimumas – didžiausia žiniasklaidos vertybė

Data

2019 06 11

Įvertinimas
0
euronewsx1000.jpg

Didžiausias tarptautinių naujienų kanalas Europoje „Euronews“ 2017-aisiais pristatė unikalų žiniasklaidos modelį ir tapo pirmuoju pasaulyje glokaliu transliuotoju. Regis, žiniasklaida yra sritis, naujoves įsileidžianti nelengvai, tačiau transliuotojams tampa vis svarbiau prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos. Apie dirbtinio intelekto ir inovacijų vietą medijoje bei galimus ateities iššūkius M. Peters aptars Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ birželio 13 d.

Laikais, kai didžiuosius pasaulio įvykius transliuoja ir aprašo tūkstančiai įvairiausių šaltinių, tas pats vaizdo įrašas gali būti nušviestas pačiais įvairiausiais kampais, priklausomai nuo to, ar tikslas yra parodyti įvykius nešališkai, ar formuoti tam tikrą nuomonę. Todėl, pasak „Euronews“ vadovo Michaelo Peterso, patikimumo išlaikymas tampa svarbiausiu žiniasklaidos iššūkiu.

„Įtikinti žmones patikimumu yra sudėtinga užduotis, net kai patys sau keliame aukščiausius reikalavimus. Kokybiška žurnalistika yra viena, tačiau parodyti tai auditorijai yra kas kita. Kaip tik todėl siekiame priartinti žurnalistus prie auditorijos – rodydami nenušlifuotą jų darbą iš arti, vietoje akiai patrauklaus montažo. Būtent todėl korespondentai dažnai įvykio vietoje filmuoja tiesiog telefonais, be didelių komandų. Taip galima atsidurti arčiau veiksmo, parodyti, kad niekaip nefiltruojame vaizdo, o žiūrovas mato tą patį, ką mato žurnalistas“, – teigia „Euronews“ vadovas.

Glokalus naujienų srautas

2017-aisiais „Euronews“ pristatė naują, unikalų transliavimo modelį, kurį vadina glokalia žiniasklaida – globalia ir lokalia tuo pat metu. Tai yra modelis, kuriuo naujienos pateikiamos 12 skirtingų kalbų, formatų ir redakcijų, kurių kiekviena pritaiko turinį savai auditorijai. Šį modelį „Euronews“ pritaikė tiek televizijai, tiek internetui.

„Senasis modelis buvo labai ribotas – jo laikantis tekdavo pasakoti tą pačią istoriją visiems, nepriklausomai nuo to, ar ji jiems yra svarbi ir suprantama, leido pritraukti daug naujų žiūrovų – ypač jaunesnių. Praėjusiais metais stebėjome maždaug 85 proc. auditorijos prieaugį, šiais – 65 proc., tad išsilaisvinimas iš tradicinės struktūros buvo labai svarbus“, – dalijasi M. Petersas.

Viena iš priežasčių, kodėl buvo itin svarbu permąstyti verslo modelį – išskirtinumo siekis rinkoje, kurioje konkurencija nepaliaujamai auga. Pasak M. Peterso, norėdamas išlikti aktualus, žiniasklaidos kanalas turi ne tik nušviesti svarbius pasaulio įvykius, bet ir daryti tai auditorijai suprantamu būdu.

„Ankstesniais laikais konkurencija buvo tik tarp kanalų – žiūrovai galėjo rinktis tarp naujienų kanalo arba kito pobūdžio televizinio turinio. Šiandien apie 70 proc. interneto auditorijos naujienas seka savo telefonuose. Tai reiškia, kad jie turi pasirinkimą tarp naujienų ir nepaprastai plataus veiklų spektro, pradedant įvairiausių reikalų tvarkymu ir baigiant pramogomis“, – sako pašnekovas.

Dirbtinio intelekto svarba

Nors technologijos tampa vis svarbesnės ir žiniasklaidos versle, M. Petersas teigia, kad redakcijos kol kas nelinkusios įsileisti dirbtinio intelekto. Pateikti istoriją tinkamu būdu yra procesas, kurį automatizuoti būtų sudėtinga, tačiau savo vietą dirbtinis intelektas tikrai galėtų atrasti: „Apie dirbtinį intelektą redakcijose kol kas nėra plačiai kalbama, tačiau nėra jokių abejonių, kad jis vaidins svarbų vaidmenį ateityje. Naujienų vertimo, adaptavimo, pranešimų iš svarbių įvykio vietų darbą jis galėtų beveik pilnai perimti. Tuo tarpu žmonių darbas galėtų daugiau koncentruotis į tiriamąją žurnalistiką ir įvykių analizę, kam šiandien skirti riboti resursai, bet toks turinys yra vertingiausias auditorijai.“

Socialiniai tinklai tampa tiek naujienų transliuotojų konkurentais, tiek ir savotiškais verslo partneriais. Vis dėlto, „Euronews“ vadovas atkreipia dėmesį, jog patikimumas yra tai, ko socialiniai tinklai negali pasiūlyti iš esmės, todėl žiniasklaidos kanalams tampa itin svarbus socialinių tinklų algoritmų išmanymas.

„Socialiniai tinklai yra platformos, kurios išleidžia milijardus aplinkos kūrimui, tačiau ne turiniui. Tad nenuostabu, kad jos vartotojams yra labai patrauklios, o jų populiarumas lemia tai, kad žiniasklaida negali sau leisti jose nebūti, todėl turi priimti ir tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, „Youtube“ kanale kasmet turime apie milijardą peržiūrų, nes turinys yra pasiūlomas žiūrovams, atrenkamiems pagal tam tikrą algoritmą. Todėl gebėjimas pasiūlyti ir parodyti savo turinį šiose platformose pasidarė labai svarbus, tad veikti šiame lauke tapo nepaprastai svarbi šio verslo pusė“, – sako „Euronews“ vadovas Michaelas Petersas.

Daugiau forumo pranešėjų

Daugiau nei 50 pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis ne tik apie tai, kaip inovacijos keičia šiandieninį pasaulį ir žmogų, bet ir apie mokslo bei verslo bendradarbiavimu paremtus išradimus, galinčius pakeisti ne vieno asmens gyvenimą. Apie tai renginio metu kalbės pasaulinio garso pranešėjai:

Katja Elschner, „Siemens Mobility“ inžinerijos ir elektrifikacijos vadovė, turi sukaupusi ilgametę patirtį diegiant skaitmenines technologijas siekiant papildyti mobilumo sistemas. Jos sukurti pionieriški sprendimai užtikrina traukinių ir infrastruktūrų veiklą, padidina jų tvarumą ir padeda keleiviams keliauti patogiau. Būtent apie šias technologijas ir savo patirtį K. Elschner kalbės savo pranešime.

Dmitry Turchyn, „Microsoft“ dirbtinio intelekto rinkodaros skyriaus vadovas, turintis didesnę nei 15 metų patirtį technologijų srityje, savo pranešimo metu atskleis kompanijos požiūrį į tai, kaip dirbtinis intelektas gali įgalinti žmones, valstybę bei korporacijas siekti daugiau šiandien bei ateityje.

Valentin Scarlat, „Mircrosoft“ daiktų interneto padalinio vadovas Centrinei ir Rytų Europai, didžiausią dėmesį skirs technologijų įgalintojams bei industrijos tendencijoms. V. Scarlat yra sukaupęs 20 metų patirtį IT technologijų bei programavimo srityse, dirbant su klientais ir partneriais visoje Europoje bei įvairiomis industrijomis, tokiomis kaip gamyba, prekyba, transportas, energetika ir panašiai.

Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.

Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.