BDAR
gdpr

Inovacijas kuriantis verslas susipažino su „Pramonė 5.0“ iššūkiais ir finansavimo priemonėmis

Data

2022 07 15

Įvertinimas
0
BU9B4957.jpg

Liepos 13 d. Fizinių ir technologijos mokslų centre šalies pramonės, verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovai gausiai susirinko į konferenciją „PRAMONĖ 2030: kaip įlipti į nuvažiuojantį traukinį?“. Joje pristatytos naujausios technologijų tendencijos ir iššūkiai verslui, kurie atsiranda pereinant nuo „Pramonė 4.0“ link „Pramonė 5.0“, žaliasis kursas, skaitmeninimas, finansavimo priemonės, verslo ir mokslo bendradarbiavimo nauda.

Verslas turi ruoštis „Pramonė 5.0“ iššūkiams

Europos Komisijos (EK) ambicija yra „Pramonė 5.0“ – kaip būdas užtikrinti Europos ekonomikos ir visuomenės saugumą bei atsparumą. „Pramonę 5.0“ charakterizuoja dviguba transformacija, personalizuota gamyba ir perėjimas prie tvarios plėtros. „Pertvarka yra neatidėliotina ir jos reikės visais valdymo, ekonomikos ir visuomenės lygmenimis, jei Europa norės nutiesti kelią į klestėjimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“, – apie Europos Komisijos planus išsamiai pasakojo Tomas Garuolis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius. 

EK prioritetai 2019-2024 metams – ekonomika, kuri tarnauja žmonėms, Europos žaliasis kursas ir Europos atitikimas skaitmeniniam amžiui. Siekiant pereiti prie „Pramonė 5.0“ reikia imtis veiksmų: verslo modelių transformacijos, vertės grandinių pertvarkymo, pereiti prie efektyvesnio išteklių naudojimo, tobulinti viešojo ir privataus sektorių sąveiką, didinti MTEP finansavimą pramoninėms CO2 technologijoms žiedinės ekonomikos sprendimams ir kt. „Visame šiame procese inovacijos –  tai dvigubos transformacijos variklis, vedantis link tvarios pramonės“, –  pabrėžė T.Garuolis.

Skaitmeninimas –  gamybos verslo neišvengiamybė

Didelė pasaulinė konkurencija, sparčiai besikeičiančios rinkos sąlygos, nuolat augantys klientų lūkesčiai, naujų produktų ir paslaugų kūrimas – tai šių dienų inovacijas kuriančių verslų kasdienybė. Visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, sparčiai besikuriantys skaitmeninių inovacijų centrai tiesia pagalbos ranką verslui.

„Skaitmeninių inovacijų centrai gali padėti klientams išspręsti aktualias skaitmeninės transformacijos problemas, todėl nebereikia „išmesti“ senos, tačiau funkcionalios ir puikiai veikiančios įrangos ir pirkti naują, itin  brangiai kainuojančią, skaitmenizuotą įrangą. Seni įrengimai gali būti perprojektuoti, prikelti „antram gyvenimui“ ir mūsų inžinieriai tai padaro“, – pasakojo Gintaras Vilda, Gamybos inovacijų slėnio direktorius ir skaitmeninio inovacijų  centro koordinatorius.

Į skaitmeninių inovacijų centrą verta kreiptis, nes jis padeda sutaupyti investicijų lėšas ir priimti reikalingus sprendimus prieš paleidžiant produktą į rinką, gali ištestuoti, padėti patikrinti idėjas, sukurti ir išbandyti prototipus.

„Gamybos inovacijų slėnyje įsikūrusios įmonės kartu veikia kaip skaitmeninių inovacijų centras, turime partnerius iš Inovatyvios gamybos klasterio. Dirbame taikydami ne „vieno langelio“, o plačiai atvertų durų technologijų kūrėjams ir gamintojams iš Lietuvos bei užsienio principu. Kviečiame tapti mūsų nariais ir įsikurti šiuolaikiškoje gamybos inovacijų laboratorijoje, naudotis inovacijų paramos ir konsultacijų paslaugomis“, –  akcentavo G.Vilda. 

Nors daugelis įmonių jau pradeda skaitmenizavimo procesus, tačiau atsiranda technologinių kliūčių, kurios neleidžia diegti naujoves taip greitai, kaip reikia. „Ankstesniu metu įdiegtos skaitmeninės sistemos sensta ir jų naujinimo ar integralumo problemos riboja įmonių galimybes sėkmingai tenkinti savo klientų lūkesčius“, – pasakojo Rolandas Lepardinas, Gamybos inovacijų slėnio Technikos ir inovacijų vadovas. 

Todėl tvarūs skaitmeninimo sprendimai yra būtinybė. R. Lepardinas akcentavo šiuos reikalingus žingsnius jiems įgyvendinti: nustatyti bendrą viziją ir tikslus, padidinti duomenų skaidrumą ir tikslumą, perprojektuoti gamybos ir paslaugų procesus, plėtoti pagrindinius skaitmeninimo gebėjimus, investuoti į darbuotojus ar net peržengti užsibrėžtas ribas.

Finansavimo priemonių – plati įvairovė

Verslui sėkmingai vykdyti inovacinę veiklą ir įveikti „Pramonė 5.0“ iššūkius gali padėti viešosios finansinės priemonės, kurias siūlo Inovacijų agentūra.

„Verslas dar nepakankamai domisi inovacijų paramos galimybėmis. Sutelkus trijų agentūrų jėgas, mūsų siūlomų paslaugų ir priemonių įvairovė išaugo, o pasirinkti, kas aktualiausia galime padėti atsižvelgiant į kiekvienos įmonės individualius poreikius, verslo brandos etapą, sprendžiamą verslo problemą, todėl kviečiame aktyviai domėtis ir kreiptis”, – sako naujai įkurtos Inovacijų agentūros Proveržio sričių departamento vadovas Paulius Petrauskas. Inovacijų agentūra nuo šiol jungia ir daugiausiai dėmesio skiria šioms  veiklos sritims: technologijų ir inovacijų sričių plėtra, palankios aplinkos verslui kūrimas, verslumo skatinimas, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, eksporto skatinimas ir verslo tarptautiškumo plėtra.

Tarp 2022-2023 m. aktualiausių finansavimo priemonių renginyje buvo pristatytos  priemonės įvairiems galimiems inovacijų skatinimo paramos gavėjams: ir startuoliams (Startuolių akceleravimo programos, CERN inkubatoriaus startuoliai, EIC Accelerator, Startuolių tarptautiškumo skatinimas), ir didelį inovacijų potencialią turinčioms įmonėms (Inovacinių veiklų skatinimas), ir mokslų daktarams (Akceleravimo programos užsienyje), ir verslo asociacijoms (Pasirengimo dalyvauti BEISP skatinimas), ir pramonei (Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, AEI diegimas pramonės įmonėse). 

Inovacijų agentūra skatina aplinkai palankių produktų kūrimą, lietuviškos kilmės gaminių persertifikavimą, patentavimą (MTEP ir patentavimas pradedantiems inovatoriams). Ne mažiau svarbus tarptautiškumo aspektas, todėl numatytos šios priemonės: mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas tarptautinėse MTEPI iniciatyvose, tarptautiniai partnerių paieškos renginiai, startuolių tarptautiškumo skatinimas, Europos inovacijų ir technologijų instituto ŽIB ir HE partnerystės, konkursas „EIC accelerator“ ir kt. Verslui aktuali ir MTEP veiklų vertinimo priemonė, nes Inovacijų agentūra  įmonėms, siekiančioms pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, teikia ekspertines išvadas dėl jų vykdomos veiklos priskyrimo MTEP.

Judame link Žaliojo kurso

Europos Komisija turi siekį judėti link žaliojo kurso, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui (iki 2050 m.), o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ar vietovė.

Pramonės įmonei tai reiškia investicijas pertvarkant energetiką ir žaliavas, atsekamumo įvedimą. Jei kalbame apie žalią kursą atitinkantį produktą, turime parodyti, mūsų energetika žalia, o žaliavos žalios arba perdirbtos ir gražintos į gamybą. Tai galima parodyti per atsekamumą IT priemonių pagalba – žaliąjį pasą. Žalias sertifikatas įmonės produkcijai suteikia didesnes perspektyvas ES rinkoje, o tai lemia aukštesnį konkurencingumą. Apie tai renginyje kalbėjo dr. Juras Ulbikas, Fotoelektros technologijų klasterio tarptautinis inovacijų ekspertas. 

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – raktas į sėkmę

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra būtinas siekiant atnešti daugiau naujovių į Lietuvos verslą – renginyje apie tai kalbėjo Karolis Stašys, Fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas. Investuoti į MTEP ir naujas technologijas – verta, jei nori konkuruoti tarptautiniu lygiu, nes laiku neinvestavus, neatsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas –  tolimesnėje perspektyvoje įmonėms gresia bankrotas. Tai puikiai iliustruoja tarptautinių kompanijų NOKIA, KODAK ar lietuviškojo Panevėžio „Ekranas“ pavyzdžiai.

Tarptautiškumas – dar vienas ryškus verslui plėtros aspektas. Būtent verslo konkurenciniai pranašumai įgyjami vykdant tarptautinę veiklą. Apie tarptautinių skaitmeninių inovacijų centrų naudą per „PhotonHub Europe“ pavyzdį renginyje kalbėjo Kristina Ananičienė, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio vadovė. Ji pristatė galimybės įmonėms vieno langelio principu pasinaudoti šio plataus Europos fotonikos tinklo inovacijų paramos paslaugomis.


Renginys buvo organizuojamas pagal projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“. Projekto tikslas  –  skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, skatinti jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.