BDAR
gdpr

Kuriama nauja atliekų valymo technologija: mokslas teikia žinias, o verslas – įrankius, reikalingus jas pritaikyti praktikoje

Data

2021 12 16

Įvertinimas
0
Projekto dalyviai su „Insectum“ direktoriumi S. Tracevičiumi.jpg

Išskirtinę nuotekų valymo technologiją kuriantys mokslininkai teigia, kad drauge su verslo partnerių pagalba įgyvendinama idėja ne tik sumažins reikalingų žaliavų išgavimo kaštus, bet ir prisidės prie ekologinių problemų sprendimų. Projekto sumanytojai tiki, kad mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimas leis laboratorijoje sukauptas žinias pritaikyti praktikoje ir padės sukurti inovatyvų, partnerių veiklą plėsiantį, produktą.

Ieško pigesnių žaliavos šaltinių

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) drauge su verslo partneriais kuria inovatyvią nuotekų valymo technologiją, kurios vystymui pasitelkiamos unikalios priemonės – negyvos musės ar jų lervų išnaros. Kalbėdamas apie įgyvendinamą projektą, FTMC Aplinkotyros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Vidmantas Ulevičius teigia, kad šio tyrimų instituto mokslininkai nuolat tiria naujas medžiagas ir stengiasi jas pritaikyti praktinių problemų sprendimui.

V. Ulevičius pasakoja, kad jau daugiau kaip 20 metų užsiima medžiagų, turinčių chitino, sorbcinių (sugeriančių) savybių tyrimais ir sorbentų (absorbuojančių medžiagų) gavyba iš jų. Tokius sorbentus mokslininkai išbandė užteršto oro ir geriamojo vandens valymui. Visgi nepaisant gautų puikių rezultatų, didelė žaliavos kaina stabdo praktinį tokių sorbentų taikymą.

„Chitinas yra antras labiausiai po celiuliozės Žemėje paplitęs biopolimeras. Ši medžiaga yra pagrindinis grybų ląstelių sienelių komponentas, taip pat sudaro nariuotakojų, tokių kaip vėžiagyviai ir vabzdžiai, šarvus bei apvalkalus. Chitiną turinčias medžiagas apdorojus šarmais gaunamas chitozanas, kuris naudojamas įvairiais komerciniais biomedicininiais tikslais. Šie biopolimerai yra puikūs sorbentai. Skirtingai nuo sintetinių sorbentų, jie sorbuoja tik gyvajai gamtai pavojingus teršalus, o aplinkai draugiški teršalai yra nesorbuojami,“ – dėsto vienas iš projekto įgyvendintojų.

FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas sako, kad nors šiuo metu pramoniniu būdu chitinas yra gaunamas iš krabų ir krevečių apvalkalų, šis gavybos būdas yra gana brangus. Todėl mokslininkai ieško kitų chitino šaltinių. „Vabzdžiai, o konkrečiai musės, kurios labai greitai dauginasi, yra perspektyvus chitino šaltinis. Muses ėmus naudoti maistinių atliekų nukenksminime, susikaupia dideli chitino turinčių medžiagų kiekiai, tinkami tolimesniam pramoniniam perdirbimui.“

Tiria galimą naudą

V. Ulevičius sako, kad projektas yra taikomosios krypties, jo metu siekiama jau sukauptas žinias pritaikyti praktikoje. Todėl jis tiki, kad atsiradus pigiam sorbento žaliavos šaltiniui, šio inovatyvaus nuotekų valymo idėja bus sėkmingai įgyvendinta.

Mokslininkas kalba, kad chitino turinčių sorbentų gavimas iš musių lervų išnarų ir negyvų musių yra gana nesudėtingas ir aplinkai draugiškas procesas. „Pasitelkiamas apdorojimas rūgštimis ir šarmais. Tad likusi medžiaga išlieka kietos pradinės formos ir yra tinkama naudoti kaip sorbentas filtruose ir kolonėlėse. Šis sorbentas yra mechaniškai atsparus, nesusispaudžia, todėl kolonėlės neužsikemša. Panaudotas sorbentas gali būti sudegintas arba kompostuojamas, priklausomai nuo sorbuotų teršalų prigimties. Tokiu būdu nesukeliama antrinė tarša“, – dėsto vienas iš idėjos sumanytojų.

Kalbėdamas apie kuriamos technologijos naudą aplinkai, mokslininkas sako, kad chitino turintys sorbentai pašalina daugybę organinių ir neorganinių metalų teršalų tiek iš oro, tiek iš vandenų. Todėl vystant nuotekų valymo technologiją, bus tiriamas ypatingai gyvajai gamtai pavojingų teršalų, tokių kaip dažai ir sunkieji metalai, pašalinimas iš nuotekų. 

Partneriai – ne tik iš Lietuvos

Pasak V. Ulevičiaus, išskirtinis šio projekto bruožas yra tai, kad kaip sorbentas bus panaudojama kito gamybos proceso, t. y. maisto atliekų nukenksminimo, atlieka. Žaliavą FTMC mokslininkų vystomai technologijai suteiks neseniai Vilniuje įsikūrusi įmonė UAB „Insectum“, kuri maistinių atliekų perdirbimui naudoja muses. Šios veiklos gamybinė atlieka – musių lervų išnaros ir negyvos musės.

Fizinių ir technologijos mokslų centrui idėją įgyvendinti padeda ir kiti partneriai iš Lietuvos bei užsienio. Centro mokslininkai bendradarbiauja su Ukrainos Sumų Taikomosios fizikos institutu, sukaupusiu didelę patirtį tiriant įvairius gamtinius junginius ir vertinant jų struktūrą bei fizikochemines savybes. Jų atliekami tyrimai leis įvertinti musių ir lervų išnarų cheminę sudėtį ir parinkti būdus pašalinių, chitino neturinčių medžiagų pašalinimui iš žaliavos. Pagrindinis veiklos partneris Lietuvoje yra UAB „REKIN“, kurie naudodamiesi mokslininkų pagamintais sorbentais kurs ir bandys įrangą nuotekų valymui. 

Sėkmingais projekto rezultatais itin domisi įmonė UAB „Alanodas“, kurios nuotekose yra sunkiai nukenksminamų pavojingų atliekų. Pasak V. Ulevičiaus, šios įmonės gamybos apimtys ir nuotekų kiekiai, nepaisant jų pavojingumo, yra nedideli. Tačiau, jei pilotiniai bandymai atlikti UAB „Alanodas“ bus sėkmingi, technologiją ir įrangą bus galima taikyti dideliems nuotekų kiekiams valyti.

Abipusė mokslo ir verslo sektorių sėkmė

Vystydamas savo idėją Fizinių ir technologijos mokslų centras pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama priemone „Eureka“. Šios priemonės tikslas – skatinti visų tipų įmonių mokslo ir studijų institucijose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą nuo idėjos iki bandomosios gamybos.

Pasak MITA vadovės Birutės Bukauskaitės, verslo ir mokslo sintezės dėka gimsta šių sektorių veiklą keičiančios idėjos. „Mokslo srities atstovai gali pasiūlyti verslui aktualių problemų sprendimus, o verslininkai – būdų, kaip šiuos pasiūlymus sėkmingai pritaikyti praktikoje. Todėl MITA džiaugiasi galėdama skatinti tokį sėkmingą bendradarbiavimą ir taip prisidėti prie pasiektų išskirtinių rezultatų“, – sako MITA vadovė.

Kalbėdamas apie MITA paramos naudą, V. Ulevičius taip pat teigia, kad suteikta pagalba leidžia toliau vystyti mokslinius bandymus, siekiant iš negyvų musių ir jų lervų išnarų išskirti chemiškai ir mechaniškai stabilius chitino darinius. „MITA finansinė parama padeda įvertinti musių lervų išnarų kaip chitino žaliavos tinkamumą sorbento gamybai, nustatyti jo pajėgumą sorbuoti įvairias kenksmingas medžiagas laboratorinėmis sąlygomis specialiai sukonstruotoje modelinėje įrangoje. Pilotiniai bandymai nukenksminant gamybines nuotekas leis optimizuoti procesą ir įvertinti jo ekonominį efektyvumą. Tiesioginis mūsų siūlomos technologijos diegimas pramonėje būtų labai rizikingas. 

Tuo tarpu sukurtą technologiją sėkmingai pritaikius praktikoje, rinkoje atsirastų naujas produktas – sorbentas, pagamintas iš musių žaliavos. Tai skatintų tokių žaliavų poreikį ir leistų padidinti įmonės UAB „Insectum“ darbų apimtis. UAB „REKIN“ turėdama naują pramoninių nuotekų ir užterštų vandenų valymo technologiją bei tam tinkamą įrangą, padidintų savo konkurencingumą ir žymiai išplėstų savo veiklą“, – sako mokslininkas. 

Parengta pagal MITA komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.