BDAR

Kviečiame išsakyti nuomonę apie žiedinės ekonomikos plėtrą Lietuvoje

Data

2021 04 29

Įvertinimas
1
A copy.jpg

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) SmartInotech pramonei projekto komanda su partneriais, siekiant paskatinti technologijų entuziastus ir jau rinkoje įsitvirtinusias sprendimus kuriančias bendroves teikti siūlymus su šiais iššūkiais susiduriančioms įmonėms, padėti plėtoti uždaro ciklo verslo modelius bei ekosistemą, planuoja įvairius renginius ir kitokio formato bendradarbiavimą (hakatonus ir kt.). Jo tikslas – skatinti skirtingų sektorių kooperaciją, naudoti naujausias technologijas, skatinti kurti ir komercinti inovatyvius sprendimus, kurie prisidėtų prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Preliminariai planuojamos prioritetinės technologinės sritys – blokų grandinės, virtuali ir papildytoji realybė, skaitmeniniai dvyniai, dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, daiktų internetas, duomenų modeliavimas, analitika ir kt.

Norėdami geriau suprasti poreikius ir esamą situaciją, kviečiame užpildyti apklausą ir pateikti siūlymus dėl žiedinės ekonomikos plėtros Lietuvoje ir galimybių tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Laukiame įvairių atsiliepimų, neapsiribojant matomais iššūkiais bei geraisiais pavyzdžiais. Nuomonės ir pasiūlymų lauksime iki gegužės 31 d.

Siekiame paskatinti šių žiedinės ekonomikos verslo modelių taikymą ir plėtrą:

  1. Žiediniais ištekliais grįstas verslo modelis (circular supplies) yra ypač aktualus įmonėms, naudojančioms itin ribotus išteklius, kai riboti ištekliai pakeičiami visiškai atsinaujinančių, perdirbamų ar biologiškai skaidžių išteklių įtiekimu. Pvz.: „Royal DSM“ sukūrė celiuliozinį bioetanolį, kuris gaminamas iš žemės ūkio atliekų (kukurūzų burbuolės, lukštai, lapai ir stiebai), paverčiant jas atsinaujinančiu kuru. Celiuliozinis bioetanolis sukūrė naują pajamų šaltinį „Royal DSM“, kartu sumažindamas išmetamų teršalų kiekį, sukurdamas darbo vietas ir sustiprindamas Nyderlandų nacionalinį energetinį saugumą. 
  2. Išteklių atkūrimu grįstas verslo modelis (resource recovery) pasitelkia technologines naujoves ir gebėjimus pakartotinai panaudoti gamybos ar paslaugos likučius / atliekas, maksimaliai išnaudojant gamybinius išteklius ir padidinant jų ekonominę vertę. Tokie pavyzdžiai yra uždarojo ciklo perdirbimas, pramoninė simbiozė ir „Cradle-to-Cradle“ projektavimas, kai atliekos perdirbamos į naujus išteklius. Pvz.: „Walt Disney World Resort“ siunčia maisto atliekas – įskaitant riebalus, kepimo aliejų ir stalo likučius – iš tam tikrų komplekso restoranų į netoliese esančią įmonei „Harvest Power“ priklausančią ir valdomą 5,4 MW galios anaerobinio pūdymo įrenginį. Organinės atliekos paverčiamos biodujomis (anglies dioksido ir metano deriniu), kurios naudojamos elektros gamyboje, o likusios kietos medžiagos perdirbamos į trąšas. Sukurta energija tiekiama JAV Floridos valstijoje, įskaitant „Walt Disney World Resort“ viešbučius ir pramogų parkus. 
  3. Prailginto produkto tarnavimo laiko verslo modelis (product life extension) padeda įmonėms prailginti savo produktų ir turto gyvavimo ciklą, kad jie išliktų ekonomiškai naudingi. Medžiaga, kuri kitaip būtų švaistoma, yra prižiūrima ar net tobulinama, pavyzdžiui, perdirbant, taisant, atnaujinant ar pakartotinai reklamuojant. Kuo labiau prailgindamos produkto gyvavimo laiką įmonės gali generuoti nuolatines pajamas ar atrasti naujų pajamų šaltinių (per papildomas eksploatavimo priežiūros paslaugas ar pan.) iš tų pačių išteklių. Pvz.: „Caterpillar“ per pastaruosius 40 metų perdirbimo (remanufacturing) veikla remdamasi „Reman“ programa buvo sutelkta į įmonės įrenginių komponentų grąžinimą jų atnaujinimo į tokią pačią būklę ar kokybę kaip naujų. Tai leido sumažinti gamybos išlaidas, atliekų kiekius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir žaliavų poreikį. 
  4. Dalijimosi platformomis grįstas verslo modelis (sharing platforms) yra sutelktas į produktų ir turto, kurio nuosavybės ar naudojimo lygis yra žemas, dalijimąsi. Įmonės, naudojančios šį modelį, gali maksimaliai išnaudoti parduodamus produktus, padidinti produktyvumą ir vertės kūrimą. Dalijimosi ekonomikos pavyzdžių gausu, įskaitant transportą („Lyft“, „RelayRides“, „BlaBlaCar“), apgyvendinimą („Airbnb“) ir kaimynus, padedančius kaimynams („TaskRabbit“, „NeighborGoods“). Šį modeli galima papildyti ir gamybos platformomis, kuomet viena gamykla naudojasi keli gamintojai, gaminantys analogiškus ar panašius produktus. 
  5. Produktas kaip paslauga verslo modelis (products as service). Taikydami šį verslo modelį suskurtos vertės savininku išlieka įmonė, o klientai naudoja produktus naudodamiesi nuomos arba užmokesčio už naudojimą susitarimu. Šis modelis yra patrauklus įmonėms, kurios turi dideles veiklos sąnaudas ir gali valdyti tos paslaugos priežiūrą ir gyvenimo pabaigoje susigrąžinti likutinę vertę. Pvz.: „Philips“ parduoda apšvietimą kaip paslaugą, kuria įmonė siekia pasiekti daugiau klientų, išlaikydama žibintų ir įrangos nuosavybės teises. Tokiu būdu įmonė ne tik išlaiko ilgalaikius klientus, bet ir klientai sutaupo pirminių įrangos diegimo kaštų dalį, bei paskirsto visus įrenginio įsigijimo kaštus tolygiai per naudojimo laikotarpį. „Philips“ taip pat užtikrina patikimą savo gaminių aplinkosaugos valdymą, surinkdama juos tinkamu laiku perdirbti ar atnaujinti.