BDAR
gdpr

Kvietimas tarptautinėms EIT ir „Europos horizonto“ partnerystėms Lietuvoje sulaukė 10 pareiškėjų

Data

2021 10 20

Įvertinimas
1
krakenimages-Y5bvRlcCx8k-unsplash.jpg

Rugsėjo viduryje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas ir dalyvauti Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) bei Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ (toliau – HE) partnerysčių veiklose. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, prasideda jų vertinimas. Bendra partnerysčių, kurių narystės mokestį prašoma finansuoti, vertė viršija 700 tūkst. eurų. Tikimasi, kad į partnerystes atrinkti pareiškėjai paaiškės iki š. m. lapkričio mėnesio. 

Tarptautinės partnerystės skatina aktyvesnį Lietuvos subjektų dalyvavimą ES MTEPI programose, integraciją į tarptautines vertės kūrimo grandines bei didelės pridėtinės vertės produktų eksporto augimą. Ruošiantis šiam kvietimui pirmą kartą buvo identifikuotos prioritetinės EIT ir HE partnerystės, kurios atspindi Lietuvos potencialą ir galimybes įsilieti į strategines ES vertės kūrimo grandines. Prie tokio formato EIT ir HE partnerysčių iniciatyvos realizavimo svariai prisidėjo MITA koordinuojamas projektas „Lietuvos verslo integracija į tarptautines eksperimentinės plėtros ir inovacijų vertės grandines (InterInoLT)“.  

„Siekiame padėti Lietuvos įmonėms įsilieti į Europos inovacijų tinklą ir pritraukti lėšų inovacijoms kurti, plėtoti bei diegti Lietuvoje. Tam buriame Lietuvą atstovauti galinčią bendruomenę, kuri per artimiausius kelerius metus patektų į strategines Europos Sąjungos vertės kūrimo grandines. Aiškindamiesi galimybes supratome, jog tai padaryti įmanoma tik vienu būdu: per programos „Europos horizontas“ partnerystes ir aktyvų dalyvavimą EIT“, – apie iniciatyvos užuomazgas pasakoja projekto „InterInoLT“ vadovas Paulius Petrauskas.  

Strateginė vertės grandinė suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių ekonominių veiklų ar ūkio subjektų, kurie produktui, procesui ar paslaugai sukuria pridėtinę vertę. Strateginės vertės kūrimo grandinės yra sisteminės svarbos ir atitinka tris dimensijas: 

  1. Technologinis novatoriškumas (t.y. vertės grandinė pagrįsta strateginių technologijų pritaikymu, MTEP rezultatais ar technologinėmis inovacijomis, pavyzdžiui, autonominiu vairavimu, mažą  CO2 kiekį išskiriančios technologijomis). 
  2. Ekonominis ir rinkos potencialas (t.y. vertės grandinė yra faktiškai ar potencialiai ekonomiškai svarbi). 
  3. Visuomeninė ir politinė svarba Europai (t.y. vertės grandinė reikšmingai prisideda prie Europos visuomenės iššūkių ir politikos tikslų, pavyzdžiui, klimato kaitos, visuomenės senėjimo, bei padeda kurti Europos saugumą ir autonomiją). 

Europos Komisija yra identifikavusi šias 9 strategines ES vertės kūrimo grandines:  

  • švarus, susietas ir autonominis transportas; 
  • išmanioji sveikata; 
  • CO2 emisiją mažinanti pramonė; 
  • vandenilio technologijos ir sistemos; 
  • pramoninis daiktų internetas; 
  • kibernetinė sauga; 
  • baterijos; 
  • aukšto našumo skaičiavimo sistemos; 
  • mikroelektronika. 

Planuojama, kad po metų Lietuvos įmonės jau dalyvaus bent vienoje iš minėtų strateginių ES vertės kūrimo grandinių. Šiam tikslui finansavimą iš biudžeto skyrė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kita dalis bus finansuojama per projektą „InterInoLT“.  

Per 20 ką tik pasibaigusio kvietimo dienų MITA sulaukė 10 paraiškų. Jas pateikė asociacijos, viešosios įstaigos, mokslų centras ir kiti juridiniai asmenys. Bendra partnerysčių, kurių narystės mokestį prašoma finansuoti, vertė minėtam 2021-2023 metų periodui viršija – daugiau nei 700 tūkst. eurų.   

MITA planuoja, kad visos gautos paraiškos bus įvertintos lapkričio pradžioje. Į minėtas partnerystes iš visų į jas pretendavusiųjų bus atrenkama po vieną didžiausią balų skaičių surinkusį pareiškėją. Pagrindinis vertinimo komisijos dėmesys bus skiriamas pareiškėjo personalo patirčiai ir kompetencijoms dalyvaujant panašioje veikloje, atstovaujamos bendruomenės dydžiui ir, žinoma, planuojamam pasiekti rezultatui.  

Tikimasi, kad pirmųjų šiame partnerysčių projekte dalyvaujančių organizacijų patirtis partnerysčių nauda padės įsitikinti ir kitoms Lietuvos įmonėms. Pavyzdžiui, projekte „Smart InoTech pramonei“ dalyvaujančioms ir konkurencingomis norinčioms išlikti Lietuvos pramonės įmonėms, kurios skaitmenina gamybos procesus, diegia MTEP rezultatus Sumanios specializacijos srityje ir taip didina aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos mastą. Parama tarptautiniam jų bendradarbiavimui technologijų ir inovacijų srityje bei įsitraukimui į tarptautinius inovacijų tinklus padeda mažinti ir atotrūkį tarp formuojamos politikos bei šiandieninės technologinės pažangos. 

Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT) yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, kurios misija – prisidėti prie tvaraus Europos ekonominio augimo ir konkurencingumo stiprinant valstybių narių ir ES inovacinius gebėjimus, siekiant spręsti svarbiausius Europos visuomenei kylančius iššūkius.   

Žinių ir inovacijų bendrija (ŽIB) – autonomiška aukštojo mokslo institucijų, mokslinių tyrimų organizacijų, įmonių ir kitų inovacijų vystymo procese dalyvaujančių subjektų partnerystė, kuriama kaip strateginis tinklas, grindžiamas bendru vidutinės ir ilgos trukmės inovacijų plėtros planavimu siekiant įveikti EIT iššūkius.  

„Europos horizonto“ (EH) partnerystės – iniciatyvos, kuriomis Europos Sąjunga kartu su privačiais ir (arba) viešąjį sektorių atstovaujančiais partneriais įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų programos ir inovacinės veiklos plėtrą ir įgyvendinimą. 

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart InoTech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004. Plačiau apie projektą skaitykite čia.