BDAR
gdpr

Lietuvių kuriama kamerą stabilizuojanti sistema leis paprasčiau ir efektyviau ore užfiksuoti svarbius objektus

Data

2021 12 16

Įvertinimas
0
1.png

Atliekant oro-geodezijos darbus, pavyzdžiui, renkant duomenis apie elektros tinklus, specialistai pasitelkia priemones, leidžiančias užfiksuoti reikiamus objektus iš oro. Tačiau dažnai turimos technologijos neužtikrina darbų kokybės. Todėl lietuvių įmonė kuria stabilizuotos kameros platformą, kuri leis gauti geriausios raiškos nuotraukas. Ir nors kol kas ši technologija dar tobulinama, potencialūs partneriai iš viso pasaulio jau domisi galimybe jos dėka padidinti savo veiklos efektyvumą.

Siekia spręsti klientų problemą

UAB „Aispeco“ užsiima ant skraidančių aparatų (bepiločio orlaivio, sraigtasparnio) montuojamų sistemų gamyba bei nuoma. Šios technologijos dažnai panaudojamos rinkti informacijai apie elektros tinklų būklę bei leidžia išvengti gedimų ir galimo jų poveikio aplinkai. Tačiau šiomis paslaugomis besinaudojantys klientai pastebėjo, kad esant stipresniam vėjui ar sudėtingoms geografinėms sąlygoms, pavyzdžiui, kalnuose, su turimomis technologinėmis priemonėmis jiems ne visada pavyksta nufotografuoti elektros linijas ar kitus svarbius objektus. Todėl įmonė nusprendė sukurti sistemą, kuri leistų stabilizuoti kameras pasinaudojant motorais, panašiai kaip ir dronų atveju.

UAB „Aispeco“ vadovas Mantas Vaskela pasakoja, kad kai inovatyvi stabilizuotos kameros valdymo sistema bus užbaigta, ji taps bendros įmonės siūlomos platformos dalimi. „Kuriamoje sistemoje yra nemažai motorinių valdiklių, kurie nutaiko kamerą į tam tikrą objektą ir ją stabilizuoja. Nauja mūsų programinės įrangos dalis leidžia ypatingai tiksliai pačiam objektui, ant kurio sumontuota kamera, judant ją stabilizuoti pagal koordinates, nuolat perskaičiuojant tašką iš kurio reikia fotografuoti, o nufotografavus norimą vaizdą, persimesti į kitą tašką. 

Technologija automatiškai parinks maksimalius kameros objektyvo parametrus siekiant gauti geriausios raiškos nuotrauką objektui judant pastoviu greičiu ir nesustojant. Kameros sistema turėtų pati nufotografuoti pasirinktus objektus iš skirtingų kampų. Tai leis surinkti geros kokybės nuotraukas net labai didelio greičio (50km/h) skrydžio metu“, – apie technologiją pasakoja pašnekovas.

Technologija sulaukia susidomėjimo

UAB „Aispeco“ vadovas sako, kad geriausi jų pagalbininkai yra klientai, suteikiantys informacijos, kokius klausimus tobulindama savo produktus komanda dar turėtų išspręsti. Šiandien įmonės teikiami sprendimai padeda atlikti oro-geodezijos darbus klientams Italijoje, Ispanijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Todėl kuriama kameros sistema taps vienu iš patobulinimų, kurį vartotojai galės įdiegti šalia turimų platformų. Tai leis užtikrini efektyvesnį ir sklandesnį darbą, pavyzdžiui, sumažinant skrydžių, reikalingų nuotraukoms padaryti, skaičių.

Nors kol kas sukurta tik bandomoji stabilizuotos kameros platforma, įmonė ir toliau sėkmingai ją tobulina. Ateityje UAB„Aispeco“ komanda planuoja šią sistemą sujungti su dirbtiniu intelektu ir taip sukurti beveik automatiškai elektros tinklus atpažįstantį ir juos fotografuojantį robotą, kuris dirbs ant bet kokios skraidančios platformos. „Matome, kad iki gamybinės sistemos versijos dar gana toli. Tačiau mums pavyko suprasti, į kokius kalnus turime užkopti, ir po truputį idėją vystome toliau“, – teigia M. Vaskela.

Pašnekovas džiaugiasi, jog idėjos įgyvendinimo procesas vystėsi pagal numatytą planą. Projektas taip pat sulaukia didelio susidomėjimo, o potencialūs klientai, tarp kurių didžiosios oro-geodezijos darbus vykdančios įmonės, laukia sėkmingo UAB „Aispeco“ veiklos rezultato. Todėl stabilizuotos kameros valdymo sistemos kūrėjai tikisi, kad 2022 m. rinkoje jau galės pasiūlyti ankstyvą produkto versiją.

Parama padėjo išspręsti dilemą

Įgyvendindami savo idėją, UAB „Aispeco“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemone „Inostartas“. Ši priemonė skirta skatinti naujų, inovatyvių įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. „Inostarto“ pagalba smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai gali gauti paramą idėjos, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. 

M. Vaskela pasakoja, kad ši paramos priemonė labai atitiko jų vystomą idėją ir planuojamą veiklą. „Esame inovatyvus startuolis. Kai nusprendėme kreiptis į MITA, kaip tik buvome pritraukę  rizikos kapitalo investiciją. Žinoma, rizikos kapitalas pinigų veltui nedalija. Todėl priemonė „Inostartas“ mums padėjo išspręsti „vištos ir kiaušinio“ dilemą. Kitaip tariant, mes negalėtume toliau vystyti savo sistemos neturėdami pardavimų, o neturėdami produkto prototipo – negalėtume jo parduoti. Ši priemonė leidžia įmonei pasidalinti rizika su MITA bei pradėti kurti produktus ir žengti į rinką nelaukiant klientų užsakymų“, – dėsto pašnekovas.

Kitiems startuoliams, turintiems idėjų, kurios gali tapti sėkmingais produktais ar paslaugomis, UAB „Aispeco“ vadovas rekomenduoja nekurti projektų vien tik dėl paramos. „Bandykite ieškoti inovatyvių, net ir mažų detalių, patobulinimų. Vystydami savo idėją pastebėjome, kad tiek MITA, tiek visi kiti daug geriau žiūri į projektus, apie kuriuos galima spręsti, jog įmonė juos vykdytų tiek gavusi paramą, tiek be jos. Taip pat nereikia bijoti konsultuotis su MITA ekspertais, kurie yra visada pasiruošę padėti.“

MITA vadovė Birutė Bukauskaitė taip pat pažymi, kad startuoliams skiriama finansinė parama ar suteiktos konsultacijos gali tapti tarsi tramplinu, leidžiančiu vystyti idėją iki galutinio jos rezultato. „Džiaugiamės matydami kūrėjų entuziazmą veiklos pradžioje ir jau vėliau pasiektus rezultatus. Startuolių sukurti produktai teikia naudą ne tik mūsų šalies mastu, bet ir neša žinią apie inovatyvius pasiekimus už jos ribų“, – sako MITA vadovė.

Parengta pagal MITA komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.