BDAR
gdpr

„Metų ekonomikos forume“ lyderių nuomonės dėl ateities sutapo

Data

2021 12 02

Įvertinimas
0
MEF.png

Lapkričio 30 d. Vilniuje vykusiame Metų ekonomikos forume „Kaip neatsilikti konkurencingumo greitkelyje: sparti transformacija ir skaitmeninimas“ susirinkę Lietuvos ir pasaulio verslo, politikos lyderiai kalbėjo apie būtinybę daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, infrastruktūrą pramonės optimizavimui, naujų gamybos procesų bei darbo vietų kūrimą. Kartu šios dedamosios užtikrins stabilų ekonomikos augimą. 

Sveikindama renginio svečius forumo globėja Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad metas keisti konkurencingumo pagrindus – dabar turime remtis greičiu ir lankstumu. Jos nuomone, tam, kad tai suteiktų konkurencinį pranašumą, reikia stiprių ir kompetentingų institucijų, todėl Vyriausybė juda į priekį su viešojo administravimo reforma, kuriai iš verslo bendruomenės gaunamas itin stiprus palaikymas.  
„Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe. Todėl labai rimtai klojame pamatus, dedame papildomas investicijas į švietimą, mokslą ir inovacijas“, – kalbėjo I. Šimonytė. 
Dėl greičio ir būtinybės prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio I. Šimonytei pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfedereacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis priminė prieš 5 metus pasaulio ekonomikos forumo steigėjo prof. Klauso Schwabo pasakytą ir iki šiol aktualią alegoriją, jog senajame pasaulyje didesnės žuvys suvalgydavo mažas žuvis, o dabar pirmauja greitos žuvys, kurios valgo lėtas žuvis. 
Anot jo, ekonomikos roges šiandien tempia pramonė, kuriai išlikti konkurencinga realu tik tuo atveju, jei įgyvendinsime reikiamus pokyčius, atkreipsime dėmesį į procesų optimizavimą, investuosime į technologijas. Išmokusi skaudžias pamokas, Europa ženklą „Made in China“ jau keičia į „Made in Europe“, o žengus teisingus žingsnius, tai, ką lietuviai atkovojo iš Azijos, čia gali ir likti.  
„Pramonė siekia pokyčių ir suvokia, kad be pokyčių į aukštesnę pridėtinę vertę ji pralaimės kovą globalioje konkurencinėje kovoje. Bet turime suprasti, kad savo specifika ir apimtimi ji negali taip greitai keistis ir taip greitai persiorientuoti, kaip kad kelių žmonių startuolis“, – teigė V. Janulevičius. 
Metų ekonomikos forume plačiai išnagrinėta Lietuvos viešojo sektoriaus ir verslo rolė siekiant išlaikyti ir didinti valstybės konkurencingumą vieno svarbiausių šių dienų globalių iššūkių – žaliosios ir skaitmeninės transformacijos – kontekste.  
Forumo metu pabrėžta, jog siekiant išvengti vidutinių pajamų spąstų, Lietuvai būtina žengti koja kojon su skaitmenine transformacija ir prisidėti prie ambicingų, tačiau įgyvendinamų Europos žaliojo kurso tikslų pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos. Tarpusavyje glaudžiai susijusi skaitmeninė ir žalioji transformacija reikalauja itin didelių investicijų, tačiau reaguojant laiku gali tapti ypač stipriu ekonomikos varikliu, kuriame atsiveria daugybė naujų galimybių dabartiniams ir naujiems verslo sektoriams. Norint tokį proveržį pasiekti, būtina atliepti dabartinius barjerus, išsigryninti prioritetines sritis, išsikelti aiškius tikslus ir nusibrėžti gaires jų siekiant.  
Tarp iššūkių siekiant sėkmingos transformacijos paminėtas žmogiškojo kapitalo, kompetencijų trūkumas, viešojo sektoriaus nelankstumas bei migracijos politika. Bene didžiausia problema – specialistų trūkumas ir su tuo susijusi švietimo politika. Akcentuota, jog būtinos investicijos į švietimą, kurios leistų parengti daugiau besikeičiančiai darbo rinkai reikiamų įgūdžių turinčių specialistų, taip pat remti kvalifikacijos didinimo ir persikvalifikavimo programas. 
Renginyje savo įžvalgomis bei patirtimi dalinosi visa grupė aukščiausio lygio politikų, verslo  atstovų bei tarptautinių organizacijų ekspertų. Tarp jų: Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) valdybos narys Mirek Dusek, Europos Komisijos vidaus rinkos komisaras Thierry Breton, Europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markus Beyrer, Švedijos pramonės konfederacijos prezidentas Fredrik Persson, Europos universitetų instituto Tarpvyriausybinio valdymo mokyklos direktorius, buvęs Suomijos ministras pirmininkas, Europos komisaras Alexander Stubb, Amerikos prekybos rūmų (AMCHAM) Europoje vadovė Susan Danger, „Siemens“ bendrųjų funkcijų viceprezidentė Lucretia Loescher. 
Panelinių diskusijų apie žaliosios ekonomikos potencialą bei pagrindines ekonomikos atsigavimo po pandemijos sąlygas metu renginio moderatorius Aidas Puklevičius pastebėjo, kad verslo ir politikos lyderių nuomonės klausimu, kuo verslui grįsti transformacijos kelią, kad išliktų konkurencingas, kaip niekad sutampa. 
Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuoto Metų ekonomikos forumo partnerė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) teikia pagalbą verslui, siekiančiam neatsilikti nuo kintančios skaitmeninimo aplinkos. Įgyvendinant projektą „Smart Inotech pramonei“ suburtas inovacijų ekspertų tinklas visoje Lietuvoje atlieka inovacijų auditus ir konsultuoja įmones skaitmeninimo bei žiedinės ekonomikos klausimais. Be to, MITA glaudžiai bendradarbiauja su skaitmeninių inovacijų centrais (SIC). Projekte dalyvaujančios įmonės gali įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo galimybes ir įsidiegti įrangą su integruotomis skaitmeninimo technologijomis, kurios prisidėtų prie įmonės efektyvumo tikslų ir paspartintų kelionę link klimato neutralumo. 

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.     

Plačiau apie projektą skaitykite ČIA.