BDAR
gdpr

MITA Tvarios ekonomikos ir analitikos centras pradėjo darbus septyniomis kryptimis

Data

2021 10 22

Įvertinimas
1
centras.png

Reaguojant į globalius iššūkius klimato ir aplinkos apsaugos srityje ir vertinant Europos Sąjungos (ES) siekį transformuoti Europą į neutralaus poveikio klimatui regioną, skatinamas Lietuvos pramonės perėjimas prie žiedinės ekonomikos.Šių metų rugsėjo mėnesį buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis – įsteigtas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekte „Smart Inotech pramonei“ numatytas padalinys – Tvarios ekonomikos ir analitikos centras. Ruošiantis jo startui per skaitmeninės transformacijos bei žiedinės ekonomikos prizmę buvo įvertinti Žaliojo kurso keliami iššūkiai. Tai padėjo išskirti septynias prioritetines centro veiklos kryptis, kuriomis bus aktyviai dirbama iki 2022 metų vidurio.  

„Smart Inotech pramonei“ projekte Tvarios ekonomikos ir analitikos centras įkurtas atsižvelgiant į skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos revoliucijos kontekstą, siekiant sumažinti atotrūkį tarp formuojamos politikos bei technologinės pažangos ir padėti Lietuvos pramonei mobilizuotis švariai žiedinei ekonomikai. Centro analitikai užpildys opią spragą: analizuos atskirų (mikro lygmens) ekonomikos sektorių raidą, inovacijų tendencijas ir teiks techninę ekspertizę. Taip bus užtikrinti efektyviai Pramonės 4.0 platformai reikalingi ištekliai ir įgalinami didesnio poveikio pokyčiai.   

Pirmoji centro darbotvarkės kryptis – Lietuvos pramonės vizijas apibrėžiančių kelrodžių – pramonės skaitmeninimo, žiedinės ekonomikos ir  strateginių vertės grandinių – analizė ir sugretinimas. Juo siekiama suformuoti bendresnę strateginių tikslų viziją bei jungtinę darbotvarkę, apimančią visą spektrą  pramonės inovatyvumo skatinimo, skaitmeninimo bei pramonės transformacijos link klimato neutralumo užtikrinimo priemonių. 

Kita darbų kryptis – „žaliojo“ vandenilio panaudojimo pramonėje Lietuvoje galimybių studija. Reaguodama į globalius iššūkius klimato ir aplinkos apsaugos srityje, ES įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir 2019 m. gruodžio mėn. pristatė komunikatą „Europos žaliasis kursas“, kuriuo siekiama transformuoti Europą į neutralaus poveikio klimatui, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Įvertinus būsimą Lietuvos elektros sektoriaus transformaciją ir vis didėjančias atsinaujinančių energijos išteklių gamybos apimtis, atsiveria galimybės plėtoti „žaliojo“ vandenilio gamybos technologijas Lietuvoje. Centro rengiama studija leis aiškiau įvertinti „žaliojo“ vandenilio panaudojimo pramonėje Lietuvoje poreikį ir galimybes bei taps svariu indėliu Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos rengiamai Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtojimo strategijai ir jos įgyvendinimo veiksmų planui. 

Taip pat ketinama sukurti skaitmeninimo indeksą, kuriuo bus vertinama šalies pramonės sektorių pažanga. Europos Komisija skelbia sudėtinį Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), kuriuo matuojama ES valstybių narių pažanga judant skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės kryptimi. Jame 2020 m. Lietuva užėmė 14-tą vietą iš 28-ių valstybių ir šiek tiek viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Visgi, politikos formuotojams būtų pravartu turėti mechanizmą, leidžiantį nuodugniai ir sistemingai kaupti ir analizuoti informaciją apie atskirų pramonės sektorių įmonių skaitmenizacijos lygį, pažangą bei progresą, nustatyti skaitmeninimo pramonėje tendencijas bei identifikuoti stipriąsias ir problemines pramonės skaitmenizavimo įgyvendinimo sritis. Tai leistų formuoti įrodymais grįstas viešosios politikos priemones pramonės skaitmenizacijos pažangai užtikrinti. 

Be to, analitikai rengs ketvirtines Žaliavų ir energetinių išteklių rinkų apžvalgas, kurios leis įvertinti kritiškai svarbias žaliavų ir energetinius išteklių rūšis, stebėti žaliavų ir energetinių išteklių rinkų tendencijas ir perspektyvas, antrinių žaliavų panaudojimo galimybes.Lietuvos pramonės perėjimas prie žiedinės ekonomikos sušvelnintų poveikį aplinkai, padidintų žaliavų tiekimo saugumą, padidintų šalies pramonės konkurencingumą, paskatintų inovacijas bei naujų darbo vietų kūrimą, tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau tvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę. 

Negana to, centre bus dirbama puslaidininkių technologijų klausimu, kuris itin aktualus 2021 m. vasarą Europos Komisijos įkurto Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso bei šiuo metu dar rengiamo Europos lustų akto kontekste. Ekspertų atliekama analizė apims Lietuvos elektronikos gamintojų puslaidininkių rinkos apžvalgą, plėtros potencialą gerinant puslaidininkių gamybos infrastruktūrą ir plėtojant mokslinę bazę, o taip pat aktualių įrankių identifikavimą. 

Dar dvi Tvarios ekonomikos ir analitikos centro pirmojo darbų etapo kryptys – poreikio Pažangios gamybos susitarimo studijai išgryninimas ir Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos atnaujinimas  po peržiūros iš pramonės perspektyvos. 

Pasak „Smart Inotech pramonei“ vadovo Pauliaus Petrausko, tolimesni projekto padalinio darbai bus planuojami atsižvelgiant į Lietuvoje vykstančios pramonės transformacijos greitį ir politikos formuotojams reikalingus informacinius išteklius.  

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.   

Plačiau apie projektą skaitykite ČIA