Mokslas ir verslas kuria technologiją medikamentų likučiams iš vandens valyti

Data

2019 12 06

Įvertinimas
3
vanduo 1000.jpg

Naudojant farmacines medžiagas, susiduriama su problema – kaip neišleisti tų medžiagų likučių į gamtą, nes jos yra biologiškai aktyvios ir gali veikti organizmus. Kauno mokslininkai ir verslo startuolis kuria būdą efektyviai ir saugiai valyti vandenį, užterštą medikamentų likučiais – antibiotikais, hormonais ir kitais.

Mažoji bendrija „Bioksa“, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu, kuria bandomąjį įrenginį, kuriame nuotekos valomos ozonuojant ir ultravioletine spinduliuote. Atskirai kiekvienas šių būdų jau yra taikomas pramonėje, tačiau kombinuota abiejų procesų sąveika leidžia vandenį valyti kokybiškiau ir pigiau. Kadangi įrenginyje šie procesai veikia vienu metu, nuotekos išvalomos greičiau ir su mažesnėmis energijos sąnaudomis.

Praėjusiame amžiuje naudoti cheminiai nuotekų valymo būdai patys sukurdavo antrinį užterštumą. Valymui naudoti chloro, bromo, jodo junginiai išspręsdavo didesnę bėdą, tačiau tuo pačiu sukurdavo kitą problemą – toksiškus halogenintus organinius junginius. Kauno mokslininkų ir inžinierių pasirinktas būdas valyti nuotekas ozonu ir UV šiuo požiūriu neturi jokių antrinių neigiamų pasekmių – gamtai grąžinamas tik išvalytas vanduo.

Nuo medicinos iki akvakultūros

Testuojama technologija gali būti pritaikyta pačiose įvairiausiose veiklos srityse. Farmacinėmis medžiagomis užteršto vandens susidaro šiltnamiuose, uždaros žuvininkystės ūkiuose. Be to, įrenginys gali būti panaudotas ir ruošiant geriamąjį vandenį.

„Medikamentų likučiais užterštas gruntinis ir paviršinis vanduo – pasauliniu mastu egzistuojanti problema, o „Bioksa“ kuriama technologija lengvai gali išvalyti tokį vandenį. – sako projekto vadovas dr. Vytautas Abromaitis. – Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama su kolegomis Olandijoje, kurie domisi šios technologijos pritaikymu, todėl, tikimasi, kad pavyks konkurencingai įsilieti ir į Vakarų šalių rinką“

Ne paslaptis, kad kelias nuo mokslinės idėjos iki jos įsikūnijimo rinkoje užtrunka. Pasak dr. V. Abromaičio, KTU mokslininkų pasirinktas būdas nuo pirmų dienų dirbti kartu su verslo startuoliu „Bioksa“ leidžia derinti mokslininkų ir verslininkų kompetencijas trumpinant kelią į komercinę technologijos sėkmę.

„Sukurtas prototipas bus mobilus, leidžiantis potencialiam užsakovui išbandyti, kaip yra valomos specifinės jo įmonės nuotekos“, – tikino jis.

Projektas katedrai – ne vienintelis 

KTU turi Aplinkosaugos inžinerijos studijų kryptį, kurioje studentai skatinami patys kurti ir tobulinti vandens, oro valymo ir atliekų perdirbimo technologijas. Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja dr. Violeta Kaunelienė pažymi, jog „Bioksa“ – ne vienintelis startuolis, prie kurio sėkmės prisideda katedros tyrėjai.

„Jaunoji mokslininkų karta, yra jau visiškai vakarietiško mąstymo, greitai randa bendrą kalbą su verslu. Magistro studijose turime ir antreprenerystės modulį, leidžiantį jauniesiems mokslininkams suprasti verslo logiką ir lūkesčius“, – tvirtino dr. V. Kaunelienė.

Greta kitų startuolių mokslininkė paminėjo ir „Volatile innovation“, ieškantį efektyvesnių sprendimų mažinant oro taršą. Aplinkosauga, apibendrino mokslininkė, yra viena iš pačių perspektyviausių sričių, kur mokslas ir verslas gali siekti sinergijos spręsdami aktualiausias visuomenės problemas.

Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.