BDAR

Neraminanti statistika įkvėpė lietuvių startuolį padėti sergantiems cukriniu diabetu

Data

2021 04 01

Įvertinimas
2
UAB „Diabetis“  įkūrėjos Gintarė Marinė (dešinėje) ir Urtė Steikūnienė.jpg

Vasario mėnesį sparčiai pirmyn judantį gyvybės mokslų startuolį „Diabetis“ pasiekė puiki žinia  – paskelbtas jo mokslininkų straipsnis „Algorithm for Automated Foot Detection in Thermal and Optical Images for Temperature Asymmetry Analysis“. Įmonės vadovė Gintarė Marinė tai vertina kaip tarptautinės akademinės bendruomenės pripažinimą, kad einama teisingu keliu. Verslo akceleratoriuje Bostone Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) dėka dalyvavusi komanda diabetinės pėdos opų prevencijai skirtą inovatyvų neinvazinį prietaisą „FeetSee™“ JAV rinkoje tikisi pristatyti jau šių metų pabaigoje.

Apie pėdos opos grėsmę įspėja temperatūra

Diabetu serga daugiau kaip 9% pasaulio gyventojų. Tai medžiagų apykaitos sutrikimas, trukdantis įprastiems žaizdų gijimo proceso etapams. Net 10-15% diabetu sergančių žmonių per visą gyvenimą išsivysto bent viena diabetinė pėdos opa (DFU) – pagrindinė cukrinio diabeto komplikacija, kylanti dėl pėdos odos pažeidimo. Diabetinėse žaizdose užsitęsianti uždegiminė fazė dažnai sukelia infekciją, gręsiančią rimtomis sveikatos komplikacijomis, pavyzdžiui, gangrena. Net 50% visų netrauminių amputacijų priežastis – būtent lėtinės pėdų opos. 

Tyrimų duomenimis, apie gręsiančią diabetinės pėdos opą gali įspėti vietinis pėdos temperatūros pokytis. Temperatūra pėdoje gali pakilti savaitę prieš atsirandant neuropatinei opai. Kitaip tariant, diabetinės pėdos komplikacijų atsiradimas dažnai yra susijęs su pado srities temperatūros pasiskirstymu. Beje, po pirmojo opos epizodo pacientų, sergančių pėdos opa, priežiūros kaina yra 5,4 karto didesnė. Būtent todėl sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja reguliariai stebėti diabetu sergančio asmens pėdą, kad būtų išvengta pavojingų pasekmių.

Pagalba, kurios laukia daugiau nei 100 milijonų žmonių

Šiuo metu rinkoje siūlomi pėdų opų stebėjimo būdai yra brangūs, nepatogūs naudoti arba nepatikimi. Stebint grėsmingas diabetu sergančių žmonių statistikos tendencijas, mintis sukurti patogų ir efektyvų sprendimą, galintį padėti milijonams žmonių visame pasaulyje, kilo inovacijų ekspertėms Gintarei Marinei ir Urtei Steikūnienei. Prieš dvejus metus jų įsteigta UAB „Diabetis“ sėkmingai kuria neinvazinį pėdų stebėjimo prietaisą „FeetSee™“, skirtą šilumine ir optine pėdų nuotrauka grįstu metodu stebėti paciento pėdas nuotoliniu būdu. 

Tereikia į mobilųjį įrenginį atsisiųsti „FeetSee™“ išmaniąją programėlę ir pėdas nukreipti į neinvazinį termografinį prietaisą. „Pirmiausia algoritmas nustato kiekvienos pėdos kontūrą ir generuoja uždegimą rodančias temperatūros duomenų reikšmes. Pagal jas sistema suformuoja pėdų termogramą ir nustato, ar joje yra bent vienas iš su diabetine pėdos opa susijusių indikacinių uždegimo modelių. Galiausiai, sistema pateikia informaciją, ar termogramoje yra pastebėtas reikšmingas temperatūros padidėjimas vienoje ar keliose pėdų vietose“, – „FeetSee™“ veikimo principą aiškina G. Marinė.

Šis sprendimas aktualus 1 ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams, kuriems gali išsivystyti arba kuriems jau yra identifikuota pėdos opa. Tokių pasaulyje skaičiuojama per 100 milijonų. 

Prietaisas praneša, jei temperatūra pakyla, ir teikia patarimus dėl diabetinės pėdos priežiūros. Inovatorė akcentuoja, kad per programėlę išmaniajame įrenginyje pacientas gali pats valdyti prietaisą, taigi jis patogus naudoti namuose, tinka žmonėms su judėjimo negalia ir regėjimo problemomis. Be to, jį, kaip papildomą priemonę, padedančią sekti uždegimo požymius, gali naudoti ir paciento gydytojas. Įdiegtas algoritmas leidžia matyti visą termonuotraukų ir jų išvesties rezultatų istoriją.

Padėjo MITA akceleravimo programoje Bostone sutikti ekspertai

Startuolio komandoje dirba medikai, dirbtinio intelekto, programinės įrangos vystymo, vartotojų apsaugos atitikmens užtikrinimo specialistai, inžinieriai, techninės įrangos vystymo ir gamybos specialistai, teisininkai, projekto ir produkto vadovai bei, žinoma, komercializavimo ir pardavimo konsultantai.

Didžiausiais iššūkiais startuolio kelyje G. Marinė įvardina ilgą patentavimo laikotarpį, konkurencingą aplinką, ekspertizei reikalingų specialistų ir sertifikavimo laboratorijos, kuri galėtų atlikti visus reikiamus testavimus, trūkumą Lietuvoje.

Šiuo metu kompanija jau pasiekė termografinio komponento finalizavimo etapą ir pradeda ruošti dokumentus sertifikavimui Ryšių reguliavimo tarnyboje (RRT) bei Izraelio laboratorijai. Kadangi produktas pirmiausia kuriamas JAV rinkai, reikalingas medicinos produktams skirtos kompensavimo sistemos pritaikymas – jau pradedami pasiruošimo darbai galimybių studijai. Taip pat rengiami dokumentai JAV maisto ir vaistų administracijai (FDA), kad produktas būtų pripažintas ir registruotas kaip 1A klasės neinvazinis medicinos prietaisas. Tam padėti turėtų ir neseniai paskelbtas startuolio mokslininkų straipsnis. G. Marinės nuomone, jo pasirodymas kelia kompanijos vertę, iliustruoja mokslo bei verslo bendradarbiavimą ir yra dar viena apsaugos priemonė prie pateiktų patentinių paraiškų.

Beje, produkto vystymo etapuose konsultacijomis, susijusiomis su JAV teisine, pardavimų ir medicinos produktųkompensavimo aplinka, labai pagelbėjo ekspertai, sutikti MITA kartu su Bostone įsikūrusia konsultacine kompanija „MassGlobal Partners“ rengiamoje akceleravimo programoje JAV. Į pastarąją 2019 m. UAB „Diabetis“ išvyko laimėjusi agentūros skelbtą konkursą.

MITA gyvybės mokslų industrijos inovacijų konsultantės Rasos Kulvietienės teigimu, kiekvienam startuoliui itin svarbu nuolat pildyti bagažą kompetencijomis, partneriais bei naujomis galimybėmis. Ji įsitikinusi, kad „Diabetis“ komandos sėkmę lemia visų šių komponentų derinys bei produkto aktualumas ir komandos tikėjimas vystoma idėja. 

R. Kulvietienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kol kas vos penktadalį Lietuvos startuolių vysto inovatorės moterys:„Gera žinia tai, kad Europos inovacijų taryba (EIC) nauju finansavimo laikotarpiu skatina moterų lyderystę inovacijų kūrimo procesuose ir jas drąsina aktyviau realizuoti savo kūrybinį bei mokslinį potencialą. Mūsų projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda ragina inovatores aktyviai konsultuotis dėl idėjų įgyvendinimo ir pakeisti dabartinę statistiką, pasiūlant kuo daugiau naudingų sprendimų visuomenei“.

 

Projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ tikslas – gyvybės mokslų industrijos populiarinimas, žinių perdavimo, technologijų pažangos, inovacijų, komercializavimo bei naujų įmonių kūrimosi skatinimas ir tarptautinio Lietuvos, kaip GMI šalies, įvaizdžio kūrimas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.