BDAR
gdpr

Parama pramonės įmonių taršos mažinimui. Kokių rezultatų tikimasi ir kada juos išvysime?

Data

2022 05 03

Įvertinimas
1
MF.png

Šių metų kovo pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė apie naują paramą pramonės įmonėms – 40 milijonų eurų švaresnėms gamybos technologijoms diegti. Energijos vartojimo efektyvumą didinančių gamybos technologijų skatinimui 2022 m. numatyta skirti 30 mln. Eur, o atsinaujinančios energijos ištekliams – 10 mln. Eur.

Tokios Modernizavimo fondo investicinės priemonės parinktos po konsultacijų su apdirbamosios gamybos įmonėmis, dalyvaujančiomis apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Bendrovių poreikį atsinaujinantiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumą didinančioms technologijoms išsiaiškino ir paramos schemas rengė „Smart InoTech pramonei“ bei „InterInoLT“ projektų ekspertai, bendradarbiaudami su Europos investicijų banku (EIB), koordinatoriais iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistais.

Ekspertų teigimu, pramonės įmonės yra suinteresuotos diegti tvarius bei taršą mažinančius technologinius sprendimus ir vardan bendrų Europos Sąjungos tikslų, ir dėl tvaresnės verslo plėtros.

„Lietuvos pramonės įmonės nori prisidėti prie aplinkosauginių Europos Sąjungos tikslų ir iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu sektoriumi. Viena to priežasčių – socialinė atsakomybė, kuri tampa vis svarbesnė investuotojams ir klientams. Visgi pagrindinis variklis tokio tipo investicijoms yra ekonominiai ir rizikų valdymo veiksniai. Apyvartinių taršos leidimų kainos pastaraisiais metais kyla itin sparčiai – vieno leidimo kaina, dar 2018 m. pradžioje siekusi apie 8 Eur., šių metų balandžio pradžioje jau viršijo 80 Eur. Tokie pokyčiai nulemia, kad investicijos į pramoninių procesų energetinio efektyvumo didinimą ir atsinaujinančios energijos sprendimus atsiperka greičiau. Be to, tokiomis investicijomis mažinamas energijos importo poreikis ir nenuspėjamų pokyčių tarptautinėse energijos rinkose rizika. Tai pastaraisiais metais tapo ypač aktualu tiek ekonomikoms atsigaunant nuo pirminio Covid-19 pandemijos šoko, tiek Ukrainoje vykstančio karo kontekste“, – teigė „Smart InoTech pramonei“ vadovas Paulius Petrauskas. 

Įmonės, kurioms ši parama aktuali, galės rinktis iš įvairių technologinių sprendimų, įtrauktų atsižvelgiant į vietos pramonės poreikį. Atsinaujinančių energijos išteklių diegimui bus remiamos saulės elektrinės ir vėjo jėgainės. Savo ruožtu, energetinio efektyvumo didinimui skirta priemonė apima platų spektrą technologijų, įtraukiant, tačiau neapsiribojant parama siurblių našumo reguliavimo sistemoms, papildomų šilumokaičių diegimui ir tobulinimui, stiklo lydimo bei stiklo dūžio rūšiavimo technologijų modernizavimui, ir pan. 

Numatoma, jog pasinaudojus šia parama įdiegti atsinaujinančios energijos šaltiniai turėtų per metus generuoti apie 29 GWh elektros energijos, o tai reikštų apie 12 tūkst. tonų (CO2 ekv.) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sutaupymą. Energijos panaudojimo efektyvumą didinantys sprendimai turėtų sutaupyti dar ne mažiau nei 150 tūkst. tonų ŠESD per metus. Emisijų sutaupymo efektyvumas bus vienas pagrindinių vertinimo kriterijų siekiant gauti paramą.

Minėtų modernizavimo projektų pradžia numatoma antroje šių metų pusėje, todėl pirmuosius rezultatus tikimasi stebėti jau kitąmet. Visi projektai bus įgyvendinti iki 2025 m.

Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gautos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Prekybos sistema, kurioje dalyvaujančioms įmonėms ir bus skirta parama iš Modernizavimo fondo, veikia nuo 2005 m. Į šią sistemą įtrauktos pramonės ir kitos galingus kurą deginančius įrenginius naudojančios įmonės kasmet įsigyja tiek leidimų, kiek tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta į aplinką. Tokių leidimų kasmet išduodama vis mažiau. 

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004. Plačiau apie projektą skaitykite ČIA.