BDAR
gdpr

Pristatytos galimybės Lietuvai „Europos Horizontas“ programoje

Data

2021 04 01

Įvertinimas
0
francois-genon-M5IuGintPvo-unsplash.jpg

Kovo 30-31 dienomis vyko konferencija „Europos horizontas: galimybės Lietuvai“, kurią organizavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir inovacijų ryšių biuru Briuselyje LINO bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Konferencija susilaukė itin didelio lietuvių įmonių, mokslininkų ir tyrėjų susidomėjimo – renginyje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių. 

Pirmąją renginio dieną, kurioje sveikinimo kalbas sakė LR prezidentas Gitanas Nausėda,  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, buvo aptariamos galimybės ir ambicijos, Lietuvos siekiai 2021-2027 m. programos laikotarpiu, būdus, kaip Lietuva gali išnaudoti programos teikiamas galimybes ir kaip suderinti nacionalinius prioritetus su šios programos prioritetais.

Antrąją konferencijos dieną susirinkusius dalyvius sveikino Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas bei „Europos Horizontas“ teminių sričių atstovų MITA koordinatorius Gintas Kimtys, pabrėždamas, kad tikisi, jog dalyviai bus įkvėpti teikti projektus naujojoje programoje, o visais iškilusiais klausimais  ragino kreiptis į MITA NCP. Antroji konferencijos diena buvo skirta detaliau supažindinti su programos struktūra ir galimybėmis būsimiems pareiškėjams.

Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – HEU programa) bus įgyvendinama 7 metus (2021-2027), biudžetas sieks 95,5 milijardus eurų ir užtikrins subalansuotą bei platų požiūrį į mokslinius tyrimus bei inovacijas, kai neapsiribojama naujų produktų/procesų/paslaugų kūrimu žinių ir proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet vyks ir dabartinių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms, bus sudaromos sąlygos kurtis naujoms konkurencingoms įmonėms ir pramonės šakoms. Programa „Europos horizontas“ siekiama paspartinti žaliąją ir skaitmeninę ES pertvarką bei ES ekonomikos, pramonės ir visuomenės transformaciją.

Programą sudaro trys veiklos sritys. Veiklos sritis „Pažangus mokslas“ apima Europos mokslinių tyrimų tarybą (angl. European Research Council (ERC)“, Marie Skłodowska-Curie veiksmai (angl. Marie Skłodowska-Curie Actions (MCSA)“ ir Tyrimų infrastruktūros (angl. Research Infrastructures). Šios srities tikslas yra didinti ES mokslinį konkurencingumą pasauliniu mastu. 

Veiklos srityje „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“ bus skatinami tvarios pramoninės ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių (klasterių):

  • Cl 1 Sveikata (8,26 mlrd. Eur)
  • Cl 2 Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė (2,36  mlrd. Eur)
  • Cl 3 Civilinė visuomenės sauga (1,6 mlrd. Eur)
  • Cl 4 Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas (15,5 mlrd Eur)
  • Cl 5 Klimatas , energetika ir judumas (15 mlrd Eur)
  • Cl 6 Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka (9 mlrd. Eur)

Iš viso klasterių tikslams įgyvendinti bus skirama 53,5 mlrd. Eur, įskaitant misijas ir partnerystes. 

Veiklos srityje taip pat numatyta įgyvendinti misijas, kurios padės ES spręsti aktualiausias problemas. Misijų sritys yra šios: „Prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės pokyčius“, „Kova su vėžiu“, „Dirvožemio būklė ir maisto produktai“, „Savo poveikį klimatui neutralizuojantys ir pažangūs miestai“ ir „Švarūs vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys“. 

Sutartiems ES politikos tikslams įgyvendinti bei siekiant didesnio jų poveikio antroje veiklos srityje taip pat numatyta sukurti partnerystes. 

Investicijos nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius visuomenės, ekonomikos ir pramonės pokyčius bei žaliąją ir skaitmeninę pertvarką , suburiant mokslininkus, technologus, gamintojus, novatorius, galutinius naudotojus ir pirminius gamintojus (ūkininkus, žvejus ir kt.), visuomenės organizacijas. Nė viena teminė grupė (CL) nėra skirta tik vienam dalyvių būriui. Parama bus skiriama siekiant technologijas perkelti iš laboratorijų į rinką, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius. Bus užtikrinama sinergija su kitomis programomis. Veiklos padės įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (SDGs), Žaliojo kurso strategiją ir kt. politines kryptis.

„Inovatyvi Europa“ (pillar III, 13 mlrd. Eur) mokslinius tyrimus ir inovacijas papildys veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pvz. demonstravimas, bandymai arba koncepcijos pagrindimas. Bus numatyta remti į paklausą orientuotą veiklą. Dėmesys bus skiriamas neįpareigojantiems kvietimams pateikti pasiūlymus (bottom-up, open funding) t. y. bus atviros visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų inovacijoms.  Numatyta ir tikslinė parama atsirandančioms proveržio technologijoms ar ardančiosioms inovacijoms. Priemonės bus orientuotos į novatorius, naudojant supaprastintas procedūras ir pasitelkiant pokalbio metodą paraiškoms įvertinti.

Europos inovacijų taryba EIC rems didelės rizikos inovacijas. Be finansinės paramos, novatoriai turės galimybę naudotis EIC verslo konsultacinėmis paslaugomis. Europos inovacijos ir technologijos institutas EIT rems žinių trikampio dalyvių bendradarbiavimą naujų produktų ir paslaugų plėtrai. 

Komisija nustatys ir registruos pagal programą vykdomos veiklos rezultatus ir skleis juos pramonei, visų dydžių įmonėms, akademinei bendruomenei bei politikos formuotojams, kad augtų programos pridėtinė vertė.

Negalėjusius sudalyvauti renginyje kviečiame peržiūrėti renginio įrašus: pirmoji dienaantroji diena.