BDAR

Žaibiškai atlikti vakcinos tyrimai: kokias pamokas pasaulis išmoko iš šio precendento?

Data

2021 01 14

Įvertinimas
3
louis-reed-pwcKF7L4-no-unsplash.jpg

Pirmųjų Covid-19 vakcinų autorizacijos greitis sukėlė didelę nuostabą. Virusas pasaulyje išplito pirmąjį 2020 metų ketvirtį, o šiuo metu Europos vaistų agentūroje jau užregistruotos dvi vakcinos. Žaibo greičiu įvykus įprastai ne vienerius metus trunkančiam procesui, visame pasaulyje aptarinėjamos tokios sėkmės prielaidos ir, žinoma, iš precedento išmoktos pamokos. Jas komentuoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, vakcinos kandidatą vystančio biotechnologijų startuolio UAB „LAB Group LT“ bendraįkūrėjas dr. Grigorij Šutov, UAB „Merck Sharp & Dohme“ klinikinių tyrimų vadovė Vitalija Baltramiejūnaitė bei ankstyvų fazių klinikinių tyrimų centro „BIO1“ direktorius med. dr. Justinas Ivaška. 

Tyrimų greitį lėmė suintensyvėjęs viruso plitimas

VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia ilgai netikėjusi, kad vakcina gali būti užregistruota dar iki 2020-ųjų pabaigos: „Vertinant registruojamą vakciną svarbiausias rodiklis yra jos veiksmingumas. Jei viruso plitimo nėra arba jis labai lėtas, užtrunka daug laiko, kol atsitiktinai užsikrečia tam tikras žmonių skaičius. Vasarą viruso plitimas buvo sustojęs, tad atrodė, kad laukti teks ilgai. Rudenį suintensyvėjęs viruso plitimas visose šalyse, kuriose vyko klinikiniai tyrimai, buvo vienas iš veiksnių, kodėl taip greitai pavyko atlikti trečios fazės klinikinius tyrimus“. 

Į dabar užregistruotų vakcinų klinikinius tyrimus buvo įtrauktos dešimtys tūkstančių žmonių, pavyzdžiui, „Pfizer“ vakcina tirta su 44 tūkstančiais savanorių. „Pasaulinė pandemija ir problemos aktualumas buvo veiksnys, paskatinęs žmones aktyviai dalyvauti tyrime, tad jų surinkimas šį kartą neužtruko“, – tvirtina profesorė.

Jos teigimu, natūralu, kad dėl itin trumpo tyrimų laiko pasigirsta abejonių dėl vakcinos saugumo: „Visi specialistai ir registruojančios agentūros pažymi, kad susirūpinimo dėl šiuo metu rinką pasiekusių vakcinų saugumo nebuvo. „Pfizer“ vakcina pasaulyje jau paskiepyti keli milijonai žmonių. Išskyrus žinomas alergines reakcijas, naujų atvejų apie pašalinius poveikius neregistruota. Be to, visų skiepą gavusių tiriamųjų stebėjimas tęsis dar dvejus metus. Tai įprasta paskutinė – ketvirtoji klinikinių tyrimų fazė, kurios metu registruojama, jei atsiranda ilgalaikių pašalinių reiškinių“.

„Žaliasis koridorius“ ir rekordiškai greitai išduota rinkodaros teisė

Klinikinių tyrimų centro „BIO1“ direktorius med. dr. Justinas Ivaška taip pat mano, kad dėl klinikinių tyrimų trukmės patvirtintų COVID-19 vakcinų klinikinių tyrimų kokybe pagrindo abejoti nėra. 

„Kaip ir visų klinikinių tyrimų atveju, COVID-19 vakcinų tyrimų modeliai, įskaitant trukmę, tiriamųjų skaičių, tyrimo metodus buvo peržiūrėti ir patvirtinti kompetentingų institucijų specialistų – Europos vaistų agentūros, Maisto ir vaistų agentūros. Iki- ir klinikinių tyrimų trukmė buvo sutrumpinta vertinant klinikinių tyrimų paraiškas ir išduodant leidimus tyrimams atlikti, tačiau saugumo ir veiksmingumo patvirtinimui skirto tyrimo plano trukmė buvo įprasta. Vakcinos gamyba buvo pradėta ir vyksta labai greitu tempu dėl to, kad valstybės, ypač JAV, prisidėjo ir finansiškai, ir politiškai, t.y. suteikė prioritetą – taip vadinamą „žaliąjį koridorių“. Taip pat per rekordiškai trumpą laiką –  per 1-1,5 mėnesio vietoje 1,5 metų – buvo išduota ir rinkodaros teisė patekimui į rinką“, – teigia med. dr. J. Ivaška.

Sutelktos neįprastai didelės pajėgos ir išskirtiniai resursai

UAB „Merck Sharp & Dohme“ klinikinių tyrimų vadovės  Vitalijos Baltramiejūnaitės įsitikinimu, laikas, per kurį ištirtos ir patvirtintos pirmosios vakcinos, rodo mokslo, medicinos ir technologijų progresą. 

„Klinikinio tyrimo trukmė priklauso nuo klinikinio tyrimo dizaino, indikacijos ir tikslų. Onkologinių preparatų tyrimai yra vieni ilgiausių – jie užtrunka 5-7 metus ir net ilgiau. Vakcinų tyrimai yra vieni trumpiausių – jie gali tilpti net į vienerius ar dvejus metus. Bet tai tik orientacinė trečios tyrimų fazės trukmė. Naujam preparatui patvirtinti reikalingi visų trijų fazių klinikiniai tyrimai, tad kartu tai trunka dar ilgiau“, – teigia V. Baltramiejūnaitė ir primena, kad COVID-19 vakcinų tyrimams sutelktos didesnės, nei įprasta, pajėgos bei skirti ypatingi resursai.   

Greitam reagavimui į naujus virusus būtina platformų įvairovė

Dr. Grigorij Šutov tarp priežasčių, kaip SARS-CoV-2 viruso atveju pavyko taip greitai įvykdyti klinikinius tyrimus, įvardina mokslininkų jau turimas žinias apie ankstesnes SARS viruso formas, kurios leido labai greitai identifikuoti vakcinos kandidatus, pavyzdžiui, baltymą-spyglį, (angl. spike) ir esamas vakcinų kūrimo platformas. „Turimos technologijos buvo greitai pritaikytos naujam SARS-CoV-2 virusui. Pavyzdžiui, neseniai patvirtintos mRNR vakcinos jau buvo testuojamos klinikiniuose tyrimuose prieš kitus virusus“, – tvirtina G. Šutov. 

Jis pabrėžia, kad greitam reagavimui į naujus virusus būtina platformų, leidžiančių greitai reaguoti į naujus virusus, įvairovė: „Tai, kad technologija yra efektyvi sukuriant vakciną prieš vieną virusą, visiškai negarantuoja, jog ji bus tokia pat efektyvi prieš kitą patogeną“.

Mokslininko vadovaujamas biotechnologijų startuolis UAB „LAB Group LT“ praėjusiais metais dalyvavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame „Life-saving innovations: stop COVID-19” konkurse ir SARS-CoV-2 viruso vakcinos kandidato prototipo projektui gavo finansavimą pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“. Kartu su „Genie Biotech Ltd“ konstruojant vakcinos kandidatą ir bendradarbiaujant su prof. Kasparo Tars komanda ir Latvijos Medicinos centru, pavyko pademonstruoti vakcinos imunogeniškumą ir antigeniškumą bei parodyti, jog jos dėka pelėse pagaminti antikūnai nuo tikro SARS-CoV-2 viruso apsaugo kultūros ląsteles, ant paviršiaus turinčias ACE-2 receptorius. Sukūrus vakcinos kandidatą, dabar vykstajo detalesnio struktūrinio charakterizavimo darbai.

„Nors jau yra kelios patvirtintos vakcinos, dar lieka nemažai iššūkių: mRNR vakcinų transportavimui ir laikymui būtina itin žema temperatūra, neaišku, kaip greitai bus įmanoma pagaminti reikalingus vakcinų kiekius, trūksta žinių, kokiam laikui sukuriamas imunitetas ir kaip efektyviai bus apsaugomi labiausiai pažeidžiami žmonės, pavyzdžiui, pagyvenusio amžiaus asmenys. Klausimas, ar paskiepijus didžiąją žmonių dalį SARS-CoV-2 virusas dings, ar taps sezoniniu, kaip gripo virusas. Nežinome, kokios viruso mutacijos laukia ateityje ir ar prieš jas bus veiksmingos dabartinės vakcinos“, – kontekstą, kuriame startuolio sukurto vakcinos kandidato vystymas nepraranda aktualumo, vertina Grigorij Šutov.

Etinis klausimas – ar informuoti placebo gavusius tyrimo dalyvius

Komentuodama sėkmės prielaidas ir išmoktas pamokas profesorė A. Žvirblienė palietė dar vieną įdomią temą: paprastai klinikinių tyrimų dalyviai nesužino, ką buvo gavę – placebą ar tiriamo preparato dozę. Tačiau virusui sparčiai plintant svarstomas dar vienas precedentas – etinis klausimas, ar informuoti placebo gavusius žmones, kad jie galėtų pasiskiepyti, mat tyrimų metu pastebėta, jog placebo grupėje užsikrėtimų skaičius buvo ženkliai – net 95 % didesnis. 

Tikimasi, kad įgyta patirtis paskatins pokyčius tyrimų procesuose

Prof. A. Žvirblienės teigimu, vakcinų tyrimų precedentas leidžia išmokti tam tikras pamokas: „Pamatėme, kad registracijos procesą galima pagreitinti. Anksčiau pati procedūra užtrukdavo ne savaites, o metus ir dar ilgiau. Įsivaizduokite, vertinant trečios fazės klinikinių vakcinų tyrimų rezultatus, turėjo būti išanalizuoti 44 tūkstančiai dalyvių sveikatos bylų – tai milžiniškos darbo apimtys. Todėl registruojančioms agentūroms buvo teikiami tarpiniai rezultatai nelaukiant, kol užsikrės numatytas skaičius žmonių. Gaudami duomenis dalimis, ekspertai galėjo juos iš karto vertinti, o tai labai paspartino procesą“. 

Med. dr. Justino Ivaškos teigimu, paties klinikinio tyrimo trukmei ateityje šis precedentas įtakos neturės, nes kiekvienas klinikinis tyrimas turi savo modelį ir tyrimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, tiriamos ligos pobūdžio, tiriamojo preparato veikimo mechanizmo, tyrimo vertinamųjų baigčių. „Nebūtų teisinga manyti, kad tyrimų trukmė, tiriamųjų skaičius sumažės ir tyrimų planas bus mažiau sudėtingas. Tyrimų trukmė išliks tokia, kokios reikia kiekvieno individualaus preparato saugumui ir efektyvumui įvertinti. Tačiau teigiamą įtaką, be abejo, turės bent du dalykai: tai maksimalus mokslinio potencialo sutelkimas kuriant vakcinas ir operatyvus kompetentingų institucijų sprendimų priėmimas, tiek tvirtinant COVID-19 vakcinų klinikinius tyrimus, tiek vakcinas registruojant. Gali pagreitėti kitų sprendimų įgyvendinimas, kaip virtualių klinikinių tyrimų metodologijos platesnis įdiegimas ir vykdymas“, – svarsto klinikinių tyrimų centro vadovas.

„Žvelgiant į ateitį, galime tikėtis, kad pandemijos metu įgyta patirtis kai kuriuose procesuose paskatins pokyčius, kurie dabar išimtiniai taikomi tik COVID-19 tyrimuose. Pavyzdžiui, tai galėtų pagreitinti teisės aktų pakeitimus ir techninių sprendimų įdiegimą gydymo įstaigose, sudarant galimybę tikrinti klinikinio tyrimo duomenis nuotoliniu būdu. Įprastomis sąlygomis tai galima daryti tik esant pačioje gydymo įstaigoje ir atspausdinus elektroninius įrašus. Tokie ir panašūs pokyčiai gal ir nepakeis tyrimų trukmės drastiškai, bet kai kuriais atvejais net ir keli mėnesiai gali reikšti daug“, –tvirtina UAB „Merck Sharp & Dohme“ klinikinių tyrimų vadovė V. Baltramiejūnaitė.

Kelionė iš laboratorijos į rinką

„COVID-19 iššūkiais pažymėti 2020-ieji Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui davė naujų šios srities dalyvių, kurie vysto kovai su virusu ir visos žmonijos gyvenimui reikalingas technologijas. Prieš paleisdami į rinką naujus produktus, saugumą ir efektyvumą jie dar turės patikrinti tyrimais“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Gintas Kimtys.

Sausio 20-21 d. MITA kviečia dalyvauti virtualiame renginyje „Iš laboratorijos į rinką: ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai“. Jame bus aptariama ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų situacija bei galimybės Lietuvoje, supažindinama su būsimu klinikinių tyrimų reglamentu ir nauja paraiškų pateikimo tvarka, patirtimi ir rekomendacijomis tyrimus vykdantiems ar jiems besiruošiantiems dalinsis mokslo ir verslo atstovai. Renginys – viena iš MITA iniciatyvos „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ veiklų.