100 istorijos datų

Spausdinti

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra siekia atkurti Lietuvos inovacijų istoriją ir renka reikšmingiausias datas. Jeigu Jūs norite prisidėti ir žinote svarbų įvykį, kurį būtina įtraukti į šį sąrašą, informaciją prašome atsiųsti: [email protected]. Sąrašas yra nuolat atnaujinamas.

1922 m.	Įkurtas nacionalinis Lietuvos universitetas Kaune. Iš šio universiteto vėliau išsivystė daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų: Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.
1922 m.	Lietuvoje įregistruotas 1-asis prekių ženklas. Kauno eksporto transporto įmonės Akcinės bendrovės „Ekstransas“ prekių ženklas „EKSTRANSAS“. Jis skirtas įvairių žemės ūkio produktų supakavimui ir kitoms prekėms ženklinti.
1922 m.	Pagamintas pirmasis lietuviškas lėktuvas. Tai medinis sportinis monoplanas, sukurtas Jurgio Dobkevičiaus.
1922 m.	Įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Pradėta augalų selekcijos darbų programa. Jos vadovu paskirtas prof. D.Rudzinskas. Pasėti pirmieji eksperimentiniai žieminių kviečių, rugių, miežių, avižų ir linų bulvių, ir raudonųjų dobilų selekciniai laukeliai.
1923 m.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje rentgeno spindulinės terapijos metodu pradėti gydyti piktybiniai augliai.
1923 m.	Išduoti pirmieji laikinos apsaugos liudijimai Lietuvos pareiškėjams: inžinieriui-technologui J. Kopelovičiui-Jozefenui iš Kauno už išradimą „Plytų sujungimo lietuviškoji sistema“, Baliui Vaicichauskui iš Kelmės už išradimą „Įrengimas kaip išgelbėti nuo vandens žmones ir daiktus (hidrosfera)“. Liudijimus išdavė Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamentas. Vėliau išradimų apsaugos liudijimai buvo išduoti Vokietijos, Latvijos ir kitų šalių pareiškėjams.
1924 m.	Įkurta Žemės ūkio akademija. 1996 m. pervadinta Lietuvos žemės ūkio universitetu, o 2011 m. - Lietuvos Stulginskio universitetu.
1924 m.	Buvo sukurta pirmoji lietuviška žieminių kviečių veislė „Akuotieji“.
1925 m.	Seimas priėmė „Prekių ženklams saugoti įstatymą“.
1925 m.	Pirmuosius praktinius išradimus Lietuvoje padarė Lietuvos universiteto Technikos fakulteto studentas Alfonsas Mažonis. Jis išrado elektrinį skambutį, kuris gali skambėti keliose vietose iš anksto nustatytu laiku. Išradimas netrukus buvo pritaikytas Universitete ir pasigirsdavo prasidėjus ir pasibaigus paskaitai (iki to laiko sargas skambindavo varpeliu). Antrasis jo išradimas – ranka sukama dinamo mašina, kuri galėjo būti pritaikyta paprastam kino aparatui. Šis išradimas galėjo būti naudojamas kino filmų demonstravimui tose vietose, kur nebuvo elektros šviesos.
1925 m.	Antanas Gustaitis, aviatorius, pristatė pirmą sukonstruotą Lietuvoje vienvietį sportinį lėktuvą - ANBO-I. Kauno aerodrome A. Gustaitis sėkmingai išbandė savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu ANBO-I.
1926 m.	Pradėjo veikti lietuviška radijo stotis Kaune ir ištransliuota pirmoji radijo laida Lietuvoje. Pranešėjas Petras Speičys perskaitė Švietimo ministerijos sveikinimo žodį, kelias ELTA naujienas. Jau tais metais buvo užregistruoti 323 imtuvai Lietuvoje.
1926 m.	Kvarcinių siūlų gamybos technologija. LU prof. K. Šliupo straipsnis „Nature“ žurnale. Ši technologija taikoma dabartinių šviesolaidžių gamyboje.
1928 m.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje onkologinėmis ligomis sergantieji pradėti gydyti radžio spinduliais.
1928 m.	Lietuvoje priimtas Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymas.
1928 m.	Išduoti pirmieji patentai Lietuvos išradėjams. Pirmasis iš jų – inžinierius A. Veintraubas iš Kauno užpatentavo išradimą: „Vielinių įvijų „X“ raidės pavidalo įtaisas, neduodąs vieliniam lovos dugnui įgriūti“. Buvo ir gana paprastų buitį palengvinančių išradimų, pavyzdžiui, „Patobulintos grėblos“ (patento nr. 323); „Silkėms valyti mašinėlė“ (patento nr. 529); „Galvos atrama vonioje“ (patento nr. 565); „Rašomajai plunksnai rašalo laikytojas“ (patento nr. 650); „Kaliošų lako gaminimo būdas“ (patento nr. 794); „Guminis pirštinukas su 2 eilėm šerių viršutinėj orutinėj daly dantų valymui ir dantų smegenų masažui“( patento nr. 1021). Iki 1940 m. buvo išduoti apie 130 patentų Lietuvos išradėjams.
1928 m.	Išduoti pirmieji penki nacionaliniai patentai: Anglijos, Danijos ir Vokietijos bendrovėms. Pirmasis Lietuvos patentas buvo išduotas už išradimą „Patobulinimas fotografijos aparatuose“ ir priklausė Anglijos įmonei „Photomaton Parent Corporation Ltd.“
1930 m.	Lietuvos universitetas pavadinamas Vytauto Didžiojo universiteto vardu. Prezidentas A.Smetona skelbia Lietuvos universiteto vardo įstatymą.
1930 m.	Pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Akių ligų bei Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai.
1932 m.	Sukurtas pirmasis lietuviškas sklandytuvas T-1 („Technikas - 1“). Pirmąjį sklandituvą sukonstravo Bronius Oškinis su pagalbininkais.
1932 m.	Kaune pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai.
1934 m.	Įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie laikomi Lietuvos sporto universiteto įkūrimo pradžia.
1935 m.	Įkurtas pirmasis Lietuvos radijo aparatų fabrikas „KARADI“ Kaune.
1936 m.	Įsteigta Veterinarijos akademija. Nuo 2010 m. – LSMU Veterinarijos akademija.
1938 m.	Užbaigta ir atidaryta lankymui didžiausia Lietuvoje Lietuvos universiteto Botanikos sodo oranžerija.
1940 m.	Pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto klinikos – didžiausia ir moderniausia plataus profilio ligoninė to meto Lietuvoje.
1940 m.	Paskelbtas tūkstantasis Lietuvos patentas. Jis priklausė Karoliui Jakobsonui iš Kauno, išradusiam būdą muilo milteliams gaminti.
1941 m.	Įkurta Mokslų Akademija. Pirmasis prezidentas - prof. Vincas Krėvė-Mickevičius
1948 m.	Įkurtas Lietuvos energetikos institutas.
1952 m.	Įsteigtas Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, davęs pradžią gyvulininkystės srities moksliniams tyrimams šalyje.
1957 m.	Įsteigta LRT televizija. Ji pavadinta Vilniaus televizijos studija.
1960 m.	Sukurtas elektrografinis kopijavimo aparatas „ERA“. Elektrofotografinio proceso fizikinius pagrindus sukūrė prof. J.Viščako vadovaujama komanda, 1968 m. jie pristatyti Pasaulinėje puslaidininkių fizikos konferencijoje, rezultatai įdiegti J. Janonio popieriaus fabrike, Nikolajevsko laivų statykloje. Realizavo inovaciją: VU Fizikos fakulteto Puslaidininkų fizikos katedra.
1960 m.	Įkurtas Tekstilės institutas.
1961 m.	Įkurta pirmoji Lietuvoje televizorių gamykla Šiauliuose, o po dvejų metų surinktas ir pirmasis televizorius „Temp-6“.
1961 m.	Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje J. Brėdikis atliko pirmąją Centrinėje ir Rytų Europoje elektrodų implantavimo į širdies raumenį operaciją.
1962 m.	Sukurta pirmoji lietuviška elektroninė skaičiavimo mašina (kompiuteris) „Rūta“. Tą dieną buvo baigti tarpžinybiniai „Rūtos“ bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę jos gamybą. Ši mašina davė pradžią didesnės „Rūtos 110“ ir kitų mašinų projektams.
1963 m.	Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoja A. Lukoševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje pacientei sėkmingai atliko elektrinę širdies defibriliaciją.
1964 m.	Lietuvoje atlikta pirmoji širdies operacija su dirbtine kraujo apytaka.
1965 m.	Sukurtas daugiaelementis fotodetektorius. Jo įvairios versijos įdiegtos informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginiuose, kosminiuose projektuose. Parodos Maskvoje aukso medalis. Realizavo inovaciją VU Fizikos fakulteto Puslaidininkų fizikos katedra, prof. habil. dr. J. V. Vaitkus.
1966 m.	Sukonstruotas pirmasis lazeris Lietuvoje, kuris panaudotas puslaidininkių savybių tyrimui. Tų tyrimų dėka sukurti nauji puslaidininkių tyrimo metodai (apdovanoti parodų medaliais, įdiegti mikroelektronikos pramonėje). Realizavo inovaciją VU Fizikos fakulteto Puslaidininkų fizikos katedra, prof. habil. dr. J. V. Vaitkus.
1970 m.	Vilniaus medikai atliko pirmąją inksto transplantaciją Lietuvoje. Jai vadovavo profesoriai Algimantas Marcinkevičius ir Balys Dainys.
1970 m.	Pradėti parametrinių šviesos stiprintuvų, kaupinamų ultratrumpaisiais impulsais, kūrimo ir tyrimo darbai. Vilniaus universitete Fizikos fakultete, vadovaujant vyr. dėst. dr. A. P. Piskarskui, pradėti parametrinių šviesos stiprintuvų, kaupinamų ultratrumpaisiais impulsais, kūrimo ir tyrimo darbai, taip pat priimti pirmieji studentai į kvantinės elektronikos specializaciją, apėmusią lazerių fiziką ir netiesinę optiką.
1970 m.	Kauno politechnikos instituto prof. K. Baršausko probleminėje ultragarso laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė Liucija Sereikaitė-Juozonienė atrado naują fizikinį reiškinį, kurį pavadino akustinėmis paviršinėmis išilginėmis bangomis. Pasaulyje šios bangos dažnai vadinamomis ir šliaužiančiomis, o Lietuvoje neretai Juozonienės bangomis.
1973 m.	Fermentų ir biologinių sistemų tyrimas elektrocheminėse sistemose, biosensorių sukūrimas, analitinių sistemų biosensorių pagrindu sukūrimas ir įdiegimas. Gliukozės analizatorių „EKSAN“ šeimos sukūrimas. 1973 m. LMA Biochemijos institute prof. Juozo Kulio vadovaujamame skyriuje buvo pradėta visiškai nauja kryptis biomoksluose – fermentų, polifermentinių sistemų bei ląstelinių struktūrų veikimo tyrimai elektrocheminėse sistemose. Tai buvo labai nauja ir inovatyvi kryptis pasaulyje. Skyriaus mokslininkai vieni pirmųjų pasaulyje parodė kaip galima transportuoti elektronus nuo kietų elektrodų ant biologinių struktūrų. Realizavo inovaciją VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Fermentų chemijos ir Bioanalizės skyriai.
1974 m.	Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje prof. Emilija Daktaravičienė atliko pirmąją ragenos transplantaciją Lietuvoje.
1974 m.	Botanikos sodui skirtas sklypas Kairėnuose, Vilniuje.
1977 m.	Užregistruotas pirmasis mokslinis atradimas. Steponas Ašmontas, Juras Požėla ir Konstantinas Repšas
1980 m.	Kauno politechnikos instituto Vibrotechnikos mokslo centro mokslininkai Ramutis Bansevičius ir Kazimieras Ragulskis sukūrė pirmuosius pasaulyje pjezoelektrinius robotus.
1982 m.	Atliktas Lietuvos mokslininkų eksperimentas orbitinėje stotyje “Saliut-7” su baltažiedžiu vaireniu. Išbandytas augalo augimo ciklas nuo sėklos iki sėklos mikrogravitacijos sąlygomis. Eksperimentą atliko Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorija vadovaujant akad. Alfonsui Merkiui ir Romui Laurinavičiui, buvo panaudojamas prietaisas “Fiton-3”. Kosminio skrydžio metu kosmonautai pasėjo vairenio sėklas į agarizuotą terpę, apšvietė ir stebėjo augalo augimą ir vystymąsi. Pagrindinis eksperimento rezultatas – aukštesniojo augalo sėklos sudygo, daigas augo, formavo vegetatyvinius ir generatyvinius organus, apsivaisino ir subrandino pilnavertes sėklas. 1989 m. eksperimentas pakartotas orbitinėje stotyje “Mir” – augimo ciklas nuo sėklos iki sėklos mikrogravitacijos sąlygomis sėkmingai praėjo.
1983 m.	Įkurtas Lazerinių tyrimų centras, o jo vadovu paskirtas doc. A. P. Piskarskas. Centras įkurtas prie Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros .
1985 m.	Pirmą kartą Lietuvoje Gyvulininkystės instituto mokslininkai sėkmingai atliko galvijų embrionų transplantaciją ir šį metodą įdiegė praktikoje.
1987 m.	Atlikta pirmoji Baltijos šalyse širdies transplantacija. Ją atliko garsieji Lietuvos kardiochirurgai - profesoriai Algimantas Marcinkevičius, Jonas Vytautas Sirvydis ir kt.
1987 m.	Parduotas pirmasis lietuviškas lazeris. UAB „Eksma“
1989 m.	Išrastas raumenų darbingumo didinimo būdas. Išradėjas LSU prof. habil. dr. J.L.Poderys.
1989 m.	Sukurtas lietuviškas medicininis lazeris endoskopinėms operacijoms „Medula“. Įdiegtas Panevėžio gamykloje ir pristatytas Tarptautinėje konferencijoje FIGO Singapūre 1991. Realizavo inovaciją VU Lazerių centras, laikinasis kolektyvas „Rūta“. B. Bareika, J. Ališauskas, A. Vaitkuvienė.
1989 m.	Įkurta pirmoji verslo mokykla Lietuvoje - VU Tarptautinio verslo mokykla.
1991 m.	Lietuvos INTERNETO gimimo diena. Pirmasis signalas buvo pasiųstas visai Lietuvai iš Goštauto g. 12 pastato, kur dabar yra MITA. Pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas LIETUVA – INTERNETAS. Lietuvos interneto ir akademinio tinklo LITNET krikštatėvis, plačiajuosčio interneto RAIN, RAIN2 proejktų iniciatoriu ir vadovas prof. A.L.Telksnys.
1991 m.	Įsteigtas Valstybinis patentų biuras (VPB).
1991 m.	Įkurtas Klaipėdos universitetas.
1991 m.	Įsteigtas Mykolo Romerio universitetas.
1992 m.	Įkuriama lazerių bendrovė UAB EKSPLA.
1992 m.	Lietuva tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) nare.
1992 m.	Pradėtas išradimų, pramoninių pavyzdžių, prekių ženklų paraiškų registravimas Lietuvoje.
1992 m.	Išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija (angl. OPCPA). Ji dabar yra viena pagrindinių technologijų kuriant itin didelio intensyvumo lazerinius šaltinius.
1992 m.	Sukurta pirmoji internetinė svetainė su lietuvišku domenu „.lt“.
1993 m.	Įkurtas pirmasis mokslo ir technologijų parkas Vilniuje.
1993 m.	Seimas priėmė Prekių ir paslaugų ženklų įstatymą.
1993 m.	Sukurtas femtosekundinio parametrinio šviesos stiprintuvo TOPAS prototipas. Jis vėliau buvo komercializuotas ir tapo sėkmingu UAB MGF „Šviesos konversija“ gaminiu.
1994 m.	Įsteigta Švietimo ir mokslo ministerija.
1994 m.	Seimas priėmė Patentų įstatymą.
1994 m.	Įkuriama lazerių bendrovė UAB „Šviesos konversija“.
1994 m.	Pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos dėl bendradarbiavimo patentų srityje ir Europos patentų galiojimo išplėtimo Lietuvoje.
1994 m.	Lietuva prisijungė prie Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo.
1994 m.	Lietuva prisijungė prie Patentinės kooperacijos sutarties (PCT).
1994 m.	Sukurtas pirmasis bibliotekos elektroninis katalogas, pasiekiamas iš viso pasaulio.
1995 m.	Lietuvoje pradėtos teikti mobiliojo skaitmeninio ryšio paslaugos. Tiekėjas – UAB „Omnitel“. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
1995 m.	Lietuvoje pradėtos teikti Viešosios interneto prieigos paslaugos. Internetas tapo prieinamas kiekvienam Lietuvos gyventojui ar įmonei (iki tol, nuo 1991 m., interneto paslaugomis galėjo pasinaudoti tik akademinės institucijos per akademinį LITNET tinklą). Viešųjų interneto paslaugų pradininkas – UAB „Omnitel“. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
1995 m.	Seimas priėmė Pramoninio dizaino įstatymą.
1995 m.	Senosios gyvūnų veislės pripažintos saugotinomis tarptautiniu mastu ir įtrauktos į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką. Tai žemaitukų arkliai, baltnugariai ir šėmi galvijai, Lietuvos vietinės kiaulės, vietinės šiurkščiavilnės avys, vištinės žąsys.
1996 m.	Lietuvoje išplėstas pirmasis Europos patentas.
1996 m.	Įsteigta Ūkio ministerija.
1996 m.	Įkurta pirmoji Lietuvoje veikianti inovacijų paramos organizacija – VšĮ Lietuvos inovacijų centras.
1997 m.	Pradedamas pirmasis Europinis bendras mokslo ir verslo projektas. UAB „Ekspla“
1997 m.	Įsteigtas Šiaulių universitetas.
1997 m.	Lietuva tapo ES Inovacijų perdavimo tinklo nariu.
1999 m.	Santaros klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis.
1999 m.	Europos patentų tarnyba išdavė pirmąjį Europos patentą Lietuvos pareiškėjams KTU mokslininkams profesoriui Arminui Ragauskui ir dr. Gediminui Daubariui už išradimą žmogaus poreikių tenkinimo srityje. Mokslininkas ir išradėjas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą. Tai – pirmas kartas, kai Lietuvos atstovas nominuotas šiam prestižiniam apdovanojimui.
1999 m.	Santaros klinikose atlikta pirmoji alogeninė suaugusiųjų kaulų čiulpų transplantacija, o pirmoji autologinė transplantacija atlikta 2000 m., o 2004 - pirmoji negiminingo donoro kaulų čiulpų transplantacija bei pradėtas kurti negiminingų donorų kaulų čiulpų registras. Pirmoji kaulų čiulpų transplantacija vaikui atlikta 2002 m.
1999 m.	Lietuva tapo Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos „EUREKA“ valstybe nare.
1999 m.	Įsteigtas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
1999 m.	Seimas priėmė Firmų vardų įstatymą.
1999 m.	Lietuvos inovacijų centras parengė pirmąją Inovacijų versle programą, patvirtintą 2000 m.
2000 m.	Santaros klinikų medikai atliko pirmąją kepenų transplantaciją. Jai vadovavo profesorius Kęstutis Strupas.
2001 m.	Pasaulyje ir Lietuvoje 1-ą kartą paminėta Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena balandžio 26 dieną.
2001 m.	Veiklą pradeda Žinių Ekonomikos Forumas
2002 m.	Vilniaus universitetas oficialiu CERN programos vykdytoju.
2004 m.	Sukurtas ISO standartus atitinkantis optinio atsparumo testavimo stendas ir pradėti optinių elementų charakterizavimo tyrimai. Dalis naudojamų matavimo technologijų buvo vėliau komercializuotos 2012m. steigiant pumpurinę įmonę UAB „Lidaris“
2005 m.	Sukurtas pirmasis inovacijų populiarinimui skirtas portalas www.inovacijos.lt. Jį sukūrė Lietuvos inovacijų centras.
2005 m.	Lietuvos kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų tinklas RAIN. Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta 3357 kilometrų plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, sujungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis; prie šios infrastruktūros buvo prijungta apie 330 mokymo įstaigų. Projekto įgyvendinimo metu sukurta šviesolaidinė infrastruktūra pasiekė gyvenvietes, kuriose gyvena per 300 000 šalies gyventojų. Europos Komisija projektą išrinko vienu iš 5 svarbiausių Europos plačiajuosčio tinklo plėtros projektų, jam skiriant „European Broadband Award 2015“ premiją socialinės ekonominės įtakos ir prieinamumo kategorijoje.
2005 m.	Lietuvos inovacijų centras pradėjo teikti pirmąjį Inovacijų prizą Lietuvoje. Juo už verslų mąstymą, technologinę plėtrą ir inovatyvumą Lietuvos įmonės apdovanojamos iki šiol.
2006 m.	Pirmą kartą laidoje „Klausimėlis“ sukurtas vaizdo reportažas „Kas yra inovacija?“.
2006 m.	Lietuvoje pasirašyta Elektroninio Parašo Proveržio Programa, o 2007 m. pradėtos teikti mobilaus elektroninio parašo paslaugos. Prie inovacijos įgyvendinimo didele dalimi prisidėjo VDU absolventai ir darbuotojai.
2008 m.	Atlikta pirmoji Lietuvos implantuojamo klausos aparato operacija.
2008 m.	Įsteigti „Santakos slėnis“ ir „slėnis Nemunas“: integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai.
2008 m.	Seime priimtas įstatymas dėl Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos.
2008 m.	Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje inovacijų programoje EUROSTARS. Patvirtinti pirmieji projektai (2018 m. – 10 metų, kaip Lietuva dalyvauja „Eurostars“ programoje)
2010 m.	Įkurtas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.
2010 m.	Pradėtas statyti pirmasis mokslo, studijų ir verslo slėnis Klaipėdoje.
2010 m.	Įkurta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
2010 m.	Įkuriamas Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris LITEK.
2010 m.	Pradėti dalinti pirmieji inovaciniai čekiai Lietuvoje.
2011 m.	Seimas ratifikavo Patentų teisės sutartį (PLT).
2011 m.	Paskelbta milijoninė Bendrijos prekių ženklo paraiška (pareiškėjas – Lietuvos įmonė „Valentis“).
2011 m.	VDU Išeivijos instituto mokslininkų pastangomis įkurta Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.
2012 m.	Pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių („Danutė“ ir „Freda“) išvedimas VDU Kauno botanikos sode. Autoriai Dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė.
2013 m.	Sukonstruotas ir įdiegtas CERN‘e (Ženevoje) integruotos apšvitos didelės energijos hadronais monitoringo prietaisas. Vėliau modernizuotas sukuriant galimybę įvaizdinti hadronų pluoštą. Realizavo inovaciją VU Taikomųjų mokslų institutas, prof. habil. dr. E. Gaubas.
2013 m.	Suorganizuotas pirmasis tarptautinis Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift“ Lietuvoje. Forumai organizuojami kas 2 metus. Kiti vyko 2015 ir 2017 m. Forumo organizatoriai: Ūkio ministerija ir MITA.
2013 m.	ISM Ekonomikos ir vadybos universitete pradėta pirmoji magistro programa, kuri pradėjo ruošti inovacijų vadybininkus Lietuvoje. Ši programa vadinosi „Inovacijų vadyba ir technologijų perdavimas“.
2013 m.	Lietuvos technikos biblioteka tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos depozitine biblioteka.
2013 m.	Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą pasaulyje buvo pradėtas taikyti mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo būdas. Jis atliekamas pakeičiant nutrūkusias chordas naujomis, nestabdant širdies, per nedidelį pjūvį, panaudojant modernios technologijos prietaisą.
2013 m.	Pasirašytas Susitarimas tarp EPO ir VPB dėl sąlygų Lietuvos pareiškėjams atlikti nacionalinių išradimų technikos lygio paiešką Europos patentų tarnyboje.
2013 m.	Atidarytas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC),
2014 m.	Iškelti pirmieji lietuviški palydovai į kosmosą „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“
2014 m.	Įkurtas Nacionalinis inovacijų ir verslo centras Kaune. Jis koordinuoja „Santakos slėnyje“ kuriamų technologijų kūrimo bei jų komercializavimo procesus, taip pat kuriantis ir vystantis įmones bei pritraukiantis reikiamas investicijas.
2014 m.	Patentuota elektroninės nosies, skirtos mėsos šviežumui nustatyti, technologija, kuri vėliau buvo sėkmingai komercializuota pritraukiant privačių investuotojų lėšas (produktas „food sniffer“). Lietuviškos įmonės UAB „Ars Lab“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Inovacijų ir verslo centro pastangomis sukurtas pirmasis pasaulyje mobilios elektroninės nosies prototipas.
2014 m.	Pasirašyta sutartis dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo.
2014 m.	VPB įdiegta elektroninė paraiškų padavimo sistema.
2014 m.	Lietuva ir Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos.
2014 m.	Lietuva ir Europos kosmoso agentūra (EKA) pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą.
2014 m.	Atidarytas LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą.
2014 m.	Kauno klinikose pirmą kartą: Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos profesorius Rimtautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje į kelio ir čiurnos sąnarių kremzlės defektą be pjūvių įsodino išmaniąją membraną, kuri defekto vietoje pritraukia regeneracines ląsteles ir prasideda kremzlės atsinaujinimo procesas. Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta smilkininio apatinio žandikaulio sąnario protezavimo operacija. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Kauno klinikų neurochirurgai sėkmingai atliko hemisferoidotomiją – galvos smegenų pusrutulių atskyrimo operaciją dviejų metų pacientei, sergančiai vaistams atsparia epilepsija. Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje atlikta pirmoji pasaulyje uždaroji aritmijos operacija lazerio spinduliuotės pluoštu.
2015 m.	Pradėjo veikti LTB sukurta interneto svetainė „Patentų rinka“. Joje skelbiama informacija apie parduodamus ir licencijuojamus patentus.
2015 m.	Kauno klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo žarnyno mikrobiotos transplantacijas.
2015 m.	Atidaromas Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras Vilniuje (Savanorių pr.).
2015 m.	Kartu su įmonėmis UAB MGF „Šviesos konversija“ ir UAB „Ekspla“ sukurtas didelio intensyvumo ultratrumpųjų čirpuotų impulsų parametrinio stiprintuvo prototipas. Jo pagrindu Ekstremalios šviesos infrastruktūros padalinio ELI-ALPS (Vengrija) užsakymu pagaminta komercinė Sylos lazerinė sistema.
2016 m.	Suorganizuota pirmoji Inovacijų savaitė Lietuvoje „Inovacijų savaitė 2016“.
2016 m.	Veiklą pradeda modernūs mokslo centrai: Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras Vilniuje (Saulėtekio al.).
2016 m.	Lietuvos inovacijų centras kartu su Žinių ekonomikos forumu parengė pirmąją Socialinio verslo plėtros Lietuvoje galimybių studiją.
2016 m.	Sukurtas išmanusis pleistras / SENSIBLE PLASTER. Išradimo esmė: Sidabro nanodalelėmis praturtintas sukurtas pleistras apsaugo žaizdą nuo užkrėtimo, o specialus jame esantis indikatorius parodo, kada žaizdoje prasideda infekcija.
2016 m.	Patentuoti fotochrominiai junginiai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau bandomi panaudoti biotechnologijose ląstelių pH kontrolei, receptorių valdymui ir pan. Patento pareiškėjas - KTU.
2017 m.	Lietuva tapo asocijuota CERN nare. Pasirašyta asocijuotos narystės sutartis.
2017 m.	Pirmųjų lietuviškų spanguolių veislių („Reda“, „Vaiva“, „Amalva“, „Žuvinta“ ir „Vita“) išvedimas. Autoriai VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai dr. habil. R. Daubaras ir dr. L. Česonienė.
2017 m.	MITA projekte „INOprogresas“ metų inovacija išrinktas revoliuciją maisto pramonėje žadantis sausas medus. Inovaciją sukūrė VDU magistranto E. Treskovskio įkurta biotechnologijų įmonė „Probiomas“. Inovacija įgyvendinta VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje.
2017 m.	VDU Politikos mokslo ir diplomatijos fakulteto prof. dr. L. Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-26

Biudžetinė įstaiga, kodas 188730854. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
A. Goštauto g. 12-219, 01108 Vilnius, tel. (8 5) 2644 708, el. p. [email protected]

Būtini slapukai

Statistikos slapukai

Kalbos pasirinkimo slapukai

100 istorijos datų