Lietuvos gyvybės mokslų industrija (GMI)

Lietuvos GMI stiprybės

• Pasaulyje pripažintos kompetencijos molekulinės biologijos, biofizikos, genetikos, biomedicinos ir enzimologijos srityse
• Sukurta solidi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos infrastruktūra
• Talentingi specialistai
• Palanki ekonominė aplinka, geros verslo sąlygos
• Patraukli mokesčių sistema
• Išplėtotos informacinės ir ryšių technologijos
• Gerai organizuota logistika

Tarptautinis pripažinimas

• Pasaulio ekonomikos forumo šalių vertinime pagal mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo indeksą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose Lietuvai 2019 m. teko 1 vieta tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių.
• 2018 m. atlikto Pasaulio Banko verslo sąlygų tyrimo duomenimis, Lietuva užima 14 vietą iš 190 vertintų šalių.
• JAV mokslo žurnalo „Scientific American Worldview“ paskelbtame 2018 m. inovacinio potencialo biotechnologijų srityje vertinime Lietuvai teko 16 vieta tarp 54 šalių.
• Per pastaruosius 5 metus Lietuvos reitingas pakilo 18 pozicijų: nuo 34-os iki 16-osios!
• Pasaulinio inovacijų indekso vertinimo skalėje, kurią skelbia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, Lietuvai 2019 m. tenka 38 vieta tarp 129 pasaulio valstybių. Pagal 4 rodiklius Lietuva patenka į pirmąjį valstybių dešimtuką.
• Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą 2019 m. užima 39-ą vietą tarp 141 vertintų valstybių.
• Verslo žurnalo „Forbes“ paskelbtame 2019 m. verslui palankiausių valstybių reitinge Lietuvai teko 27 vieta tarp 161 šalies.

Pasaulyje pripažįstami Lietuvos gyvybės mokslų industrijos lyderiai

• prof. Arminas Ragauskas. Daugiau nei 140 išradimų ir JAV, ES bei Japonijos patentų autoriui KTU profesoriui 2017 m. už geriausią metų mokslinį straipsnį įteiktas JAV Neurochirurgų kongreso apdovanojimas. Profesoriaus ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurta neinvazinė žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėjimo technologija žada perversmą galvos smegenų sužeidimų medicinoje.
• prof. Virginijus Šikšnys. VU profesorius už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių“ atradimą, kuris atvėrė kelius naujiems genomo redagavimo įrankiams, 2018 m. tapo prestižinės Kavli premijos laureatu. Profesorius sukūrė ir tarptautinei bendrovei licencijavo Cas9 technologiją, buvo vienas iš pretendentų Nobelio premijai gauti.
• dr. Urtė Neniškytė. Neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė VU Gyvybės mokslų centre vadovauja mokslo darbuotojų grupei, tyrinėjančiai neuronų ir imuninių ląstelių sąveiką smegenyse. Mokslininkė yra gavusi Marie Skłodowska-Curie stipendiją, už mokslinius pasiekimus pirmoji iš Lietuvos mokslininkių buvo apdovanota L‘Oreal-UNESCO „Mokslo moterims“ stipendija, o 2019 m. įvertinta UNESCO „Mokslo moterims“ tarptautinių kylančių talentų apdovanojimu.
• prof. Daumantas Matulis. Daugybės straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose autorius biofizikas su komanda sukūrė molekulę, kuri gali būti panaudota priešvėžiniams vaistams. Tarptautiniais apdovanojimais Italijoje, Suomijoje, Švedijoje įvertintam profesoriui priklauso ir keletas patentuotų išradimų, 2012 m. suteikta Lietuvos mokslo premija.

Lietuvos GMI turtas

• Lietuvos GMI 2011–2016 m. augo vidutiniškai po 22,1 % kasmet. – Apie 15 000 mokslininkų vykdo gyvybės mokslų projektus.
• Apie 100 mokslininkų dirba „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiausiame privačiame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre Baltijos regione.
• Apie 5000 asmenų dirba gyvybės mokslų industrijos įmonėse.
• Apie 400 įmonių veikia gyvybės mokslų industrijos sektoriuje. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus įmonės jau dabar išsiskiria vienu sparčiausių augimo tempų visoje Europos Sąjungoje.
• Apie 40 startuolių savo veiklą orientuoja į gyvybės mokslus.
• Lietuvoje veikia 5 integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai – slėniai.
• 7 universitetai ir 7 kolegijos vykdo su gyvybės mokslais susijusias studijų programas.
• 25 “Open R&D” atviros prieigos centrai teikia mokslinių tyrimų paslaugas.
• VU studentų komandos nuo 2015 m. prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ pelnė 5 aukso ir 1 bronzos medalį bei 1 pagrindinį prizą.

Investicijos į Lietuvos GMI

• 20 priemonių Lietuvoje yra skirta inovacijoms skatinti.
• 678,9 mln. Eur iš ES fondų skirta mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui.
• 400 mln. Eur investuota į gyvybės mokslų infrastruktūrą.
• 75,4 mln. Eur skirta “Sveikatos technologijų ir biotechnologijų“ krypčiai.

Lietuvos GMI sukuriamas BVP

• 301 mln. Eur – tiek bendrosios pridėtinės vertės sukūrė Lietuvos GMI įmonės 2016 m.
• 3,9 karto išaugo nominalioji šios industrijos įmonių kuriama pridėtinė vertė nuo 2010 m., o jos dalis bendroje šalies pridėtinėje vertėje padidėjo beveik 3 kartus – nuo 0,3 % iki 0,87 %.

Lietuvos GMI eksportas

• 90 % Lietuvos gyvybės mokslų produkcijos yra eksportuojama.
• Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių.
• Pagrindinės eksporto rinkos – JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
• 10 % pasaulinės mokslinių lazerių rinkos užima Lietuviški lazeriai.
• 2017 m. gyvybės mokslų industrijos įmonių eksportuotų lietuviškos kilmės prekių vertė - 309,1 mln. Eur. Tai sudaro 2 % viso šalies įmonių lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2010 m., eksportas išaugo 3,5 karto.
• Lietuvos gyvybės mokslų industrijos įmonių apyvarta 2016 m. sudarė 613,4 mln. Eur.
   

Čia galite parsisiųsti leidinį „Gyvybės mokslų industrija: žvilgsnis į ateitį“. Jame susipažinsite su ekspertų pateikiamomis įžvalgomis apie gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą, tarptautiniais Lietuvos investicinės bei inovacinės aplinkos vertinimais, naujausiais tarptautiniu mastu pripažintais Lietuvos gyvybės mokslų šviesuolių atradimais, GMI ekosistemos dalyviais ir Lietuvos GMI plėtros gairėmis.

*Naudojami Lietuvos statistikos departamento, www.esinvesticijos.lt, MITA, „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“ ir kt. šaltinių duomenys.